Lietuvos sostinė Vilnius buvo įkurta Viduramžiais. Kreivose ir paslaptingose jo gatvelėse randame autentiškų gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo ir kitų stilių pastatų. Žvelgdami į sostinės architektūrą galime perskaityti visą miesto istoriją nuo įkūrimo iki šių dienų. Kaip Vilniaus veidas keitėsi bėgant šimtmečiams? Ką sostinės statiniai byloja apie miestiečių skonį ir pomėgius, savo epochos papročius? 

Šioje virtualioje parodoje kviečiame pasižvalgyti po Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkiniuose saugomus vaizduojamosios dailės kūrinius, kuriuose užfiksuoti reikšmingiausi Vilniaus architektūros pavyzdžiai. Juos sukūrė XVIII-XX a. sostinėje gyvenę ir dirbę lietuvių, lenkų, rusų, žydų ir prancūzų tautybių menininkai.

Gotikos, renesanso stiliaus pastatų Vilniuje išliko palyginti nedaug: jie pražuvo gaisruose, buvo sunaikinti per karus arba tiesiog miestiečių perstatyti pagal vėlesniais amžiais vyravusias madas. XVII a. čia įsitvirtino barokas. Vienas būdingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko bruožų – dvibokštės bažnyčios. Vilniuje jų yra išties nemažai: Šv. Kazimiero, Šv. Kotrynos, Šv. apaštalų Petro ir Povilo, Misionierių (Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia) ir kt. Žvelgiant į miesto panoramoje dominuojančius barokines smailes, pasidaro aišku, kodėl Vilnius ir šiandien tituluojamas baroko miestu. Vėliau sekęs klasicizmas į sostinę vėl sugrąžino santūrumo, harmonijos pojūtį (Vilniaus arkikatedra, Rotušė, Vyskupų ir generalgubernatorių rūmai ir kt.).

Didžiojoje dalyje parodos darbų įamžinti per šimtmečius beveik nepasikeitę Vilniaus pastatai: maldos namai, universiteto rūmai, didikų rezidencijos... Nors jie lengvai atpažįstami, tačiau įdomu stebėti, kaip keitėsi aplink juos esančios erdvės detalės: fontanai, varteliai, vešėję sodai, pakitęs pro šalį vaikštinėjančių vilniečių aprangos stilius ar transporto priemonės; galima pamatyti, kad anuomet buvusiose aikštėse šiandien jau nutiestos gatvės (Šv. Onos, Misionierių, Šv. Petro ir Povilo bažnyčių prieigos ir kt.). Kai kuriuose paveiksluose užfiksuoti iki mūsų dienų neišlikę architektūriniai objektai (Barboros Radvilaitės rūmai, Subačiaus vartai ir kt.), o viename kitame, išsiskleidus dailininkų vaizduotei, Vilnius atkurtas toks, koks kažkada galbūt galėjo būti (Zigmunto Čaikovskio „Vilniaus pilies vaizdas", Juozapo Kamarausko „Vilniaus katedra").

Virtuali paroda parengta pagal spalvinimo knygą „Spalvink Vilnių. Pastatų istorijos" (sud. L. Bačkienė, D. Sirgedaitė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2021, https://www.lndm.lt/pastatu-istorijos/#/).

Žiūrėti parodą