Šią įspūdingą drobę nutapė Ligūrijos regiono dailininkas Bartolomėjus Gvidobonas, kurio darbuose jaučiama Koredžo įtaka. Joje įamžinta istorija iš Šventojo Rašto. Sodomos ir Gomoros miestai už gyventojų nuodėmes ir paleistuvystę Dievo valia buvo sugriauti ir sudeginti. Iš liepsnų apimto miesto pabėgti suspėjo tik dorojo Loto šeima. Bėgantiesiems Visagalis buvo įsakęs jokiu būdu neatsigręžti atgal. Tačiau žmona, nugalėta smalsumo, nepakluso ir atsigręžusi pavirto druskos stulpu. Lotas su dukromis laimingai išsigelbėjo ir įsikūrė oloje. Kadangi dukterų jaunikiai žuvo Sodomoje, jos nutarė pratęsti giminę su tėvu – nugirdė jį vynu, o vėliau abi nuo jo susilaukė palikuonių. Paveiksle įamžinta baroko menui būdinga psichologiškai sudėtinga, net prieštaringa situacija, kai šviesa ir tamsa, nuodėmė ir teisingumas gyvena greta, ir žmogus savo laisva valia gali rinktis vieną arba kitą.

Šventajame Rašte (Pr 19-20) pasakojama, kad Sodomos ir Gomoros miestai už gyventojų nuodėmes ir paleistuvystę Dievo valia buvo sugriauti ir sudeginti. Dievui padedant, iš liepsnų apimto miesto pabėgti suspėjo tik dorojo Loto šeima. Bėgantiesiems Visagalis buvo įsakęs jokiu būdu neatsigręžti atgal. Žmona, nugalėta smalsumo, nepakluso ir atsigręžusi pavirto druskos stulpu (tą regime ir šiame paveiksle). Lotas su dukromis laimingai išsigelbėjo ir apsistojo uoloje. Kadangi dukterų jaunikiai žuvo Sodomoje, jos, manydamos, kad nepavyks susirasti vyrų, nutaria pratęsti giminę su tėvu. Nugirdo jį vynu, o vėliau abi susilaukia palikuonių.