Heraklis ir Omfalė

Rezervuoti vizito laiką
Užsakyti geros kokybės skaitmeninį vaizdą
Muziejus Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Fondas pagrindinis
Eksponato tipas paveikslas 
Sritys menas, profesionalioji vaizduojamoji dailė
Pirminės apskaitos numeris ČDM G 47299
Inventorinis numeris ČDM MŽ 1668
Matmenys aukštis – 110 cm
plotis – 86,5 cm
Medžiagos drobė 
Atlikimo, pagaminimo technika aliejinė tapyba 
Autorius (-iai)
Sukūrimo data XVII a. II p.

Aprašymas

Eksponato aprašymas

Lodovikas Džiminjanis (Lodovico Gimigniani) – XVII amžiaus II pusės dailininkas, Romos mokyklos atstovas. Dar studijų metais jam teko garbė dirbti su garsiuoju Berniniu. Vėliau jis dirbo savo krikštatėvio popiežiaus Klemenso IX dvarui, dekoravo rūmus, koplyčias ir bažnyčias, kūrė projektus indams, antkapiniams paminklams.
„Heraklis ir Omfalė“ nutapytas pagal mitologinį siužetą, pasakojantį, kaip didvyris Heraklis buvo patekęs į Lidijos karalienės Omfalės nelaisvę. Šioji savo karalystėje buvo įvedusi keistą tvarką – pati rengdavosi vyriškais drabužiais, o savo tarnams ir kariams liepdavo nešioti moteriškus rūbus. Legenda pasakoja, kaip po ligos valią praradęs Heraklis, ant savo galingo kūno užsivilkęs moterišką rūbą, sėdėjo karalienės rūmų šeimyninėje ir, Omfalei paliepus, verpė ir audė drobę. Tik po metų tokios vergijos Heraklis nusviedė į šalį kuodelį, moterišką apdarą, išsitraukė paslėptą kalaviją ir kuoką ir, vėl pasijutęs Dzeuso sūnumi, sugrįžo į tėvynę, kur garsėjo žygdarbiais.
Paveikslas žavi aukštu tapybos lygiu, puikiu anatominiu piešiniu ir jau kiek linkstančia į klasicizmą  vėlyvojo baroko stilistika.

Kiti pavadinimai

Pagrindinis pavadinimas

Pavadinimas Kalba Tipas Data  
Heraklis ir Omfalė daugiau informacijos...

Istorijos, kultūros, dailės informacija

Siužetas

Darbas „Heraklis ir Omfalė“ nutapytas pagal mitologinį siužetą. Įveikęs visas dvylika Euristėjo užduočių ir išsivadavęs iš jo jungo, Heraklis netrukus buvo begėdiškai apgautas Echalijos karaliaus Eurito – nors ir nugalėjo jį šaudymo varžybose, vis dėlto negavo į žmonas jo gražuolės dukters Ijolės. Įžeistas ir nusiminęs, didvyris susirgo ir kaip plėšikų korsarų belaisvis buvo parduotas Lidijos karalienei Omfalei. Šioji savo karalystėje buvo įvedusi keistą tvarką – pati rengdavosi vyriškais drabužiais, o savo tarnams ir kariams liepdavo taisytis moteriškai. Taip pat ir Heraklis, po savo ligos tapęs nuolankus ir bevalis, sėdėjo karalienės rūmų šeimyninėj ant savo galingo kūno užsivilkęs moterišką rūbą ir Omfalės liepimu audė drobę. Tik po metų tokios vergijos Heraklis nusviedė į šalį kuodelį ir moterišką apdarą, išsitraukė paslėptą kalaviją ir kuoką ir, vėl pasijutęs Dzeuso sūnumi, pusdieviu, sugrįžo daryti žygdarbių į savo tėvynę.

Informacija apie aprašą

Duomenis pateikė Palmyra Sakalauskienė
Informacijos literatūra, šaltiniai
Mykolo Žilinsko dailės kolekcija: iliustruotas inventorinis katalogas, Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2006, psl. 122, il.

Eksponato autorinės turtinės teisės