Blaivybės medalikėlis

Rezervuoti vizito laiką
Užsakyti geros kokybės skaitmeninį vaizdą
Muziejus Žemaičių vyskupystės muziejus
Fondas pagrindinis
Eksponato tipas devocionalija 
Sritys taikomoji dailė
Pirminės apskaitos numeris ŽVM GEK 2594
Matmenys aukštis x plotis – 2,7 x 2 cm
Medžiagos aliuminis 
Atlikimo, pagaminimo technika štampavimas 
Autentiškumas originalas 
Autorius (-iai)
Nežinomas meistras
Sukūrimo data XIX a. II p.
Sukūrimo vieta Lietuva

Aprašymas

Eksponato aprašymas

Blaivybės medalikėkis rastas Varnių katedroje, pagamintas iš aliuminio. Medalikėlio averse pavaizduota Sopulingoji Dievo Motina kalaviju perverta širdimi, jos rankos priglaustos prie krūtinės, galvą supa 14 žvaigždučių vainikas, perskirtas kryželiu. Aplinkui įspausta legenda: „Par tawa susztarima isztutesma iki gala“. Reverse pavaizduoti kryžius ir inkaras su legenda: „Atminimas iwedima blaiwistes 1858“.

 

1858 metais Motiejus Valančius pradėjo blaivybės vajų Žemaičių vyskupijoje. Daugelyje parapijų buvo įsteigtos blaivybės brolijos, iniciatyvai platinti išleisti įvairūs nedideli leidiniai. Blaivinimo akciją paskatinęs Romos popiežius ją, kaip ir vyskupas Valančius, pašventė Švenčiausiosios Mergelės Marijos užtarimui. Blaivybės sąjūdis ne tik skatino žmones nevartoti stipriųjų alkoholinių gėrimų, bet ir kėlė žmonių religinę, tautinę savimonę, skatino individualų sąmoningumą, vienijo pagrindinių vertybių – bendro katalikų tikėjimo ir darnos šeimose – pagrindu.
Tuometinė Rusijos caro vietininkų valdžia blaivybės sąjūdį laikė ypač grėsmingu bei žalingu Rusijos imperijos ekonomikai ir net politiniam stabilumui, todėl, 1863 metais uždraudė skleisti blaivybę ir vykdyti žmones blaivinantį švietimą.
Blaivybės sąjūdžio medalikėlis sukurtas 1858 metais. Žmonės juos galėdavo įsigyti įsirašę į blaivybės sąjūdį ar įsipareigoję blaiviai gyventi visą gyvenimą.
Iš pradžių blaivybės medaliukai buvo žalvariniai arba bronziniai, nes XIX a. viduryje aliuminis buvo retas ir brangus metalas. Pirmieji iš aliuminio pagaminti medalikėliai Lietuvoje pasirodė 1889 metais. Juos gamindavo Miunchene. Kaldinant naudodavo senus aprūdijusius spaudus, todėl medalikėliai nebuvo geros kokybės. Žinoma, kad Šiluvoje apie 1895-uosius metus medalikėlius molinėse formose liedavo meistras Misevičius, o jo sesuo juos pardavinėdavo. Žalvarinius, bronzinius ir aliumininius medalikėlius, kaip pigesnius, pardavinėdavo ir škaplierininkai.
XIX amžiuje šią devocionaliją žmonės labai vertindavo. Kartais mirusieji kartu su ja būdavo ir palaidojami. Vyskupas Jonas Kauneckas yra pasakojęs, kad kartą, kasant kapo duobę mirusiajam, buvo atkasti anksčiau ten palaidoto žmogaus palaikai. Šalia jų buvo rasta tokia pati relikvija – Blaivybės sąjūdžio medalikėlis.
Muziejuje eksponuojamas medalikėlis priklausė vienuolei tretininkei Julijai Karčiauskienei, kuri, dėl sovietinio režimo, vedė slaptą vienuolės gyvenimą ir XX amžiaus antroje pusėje gyveno Varniuose.

Kiti pavadinimai

Pagrindinis pavadinimas

Pavadinimas Kalba Tipas Data  
Blaivybės medalikėlis lietuvių kalba  apibūdinančio pobūdžio daugiau informacijos...

Informacija apie aprašą

Duomenis pateikė Rita Rimeikienė

Eksponato autorinės turtinės teisės