Varpas
LIMIS portale skelbiamą skaitmeninį turinį galima naudoti komerciniais ir nekomerciniais tikslais. Naudojant skaitmenines bylas, reikia nurodyti šiuos duomenis: autorius; eksponato pavadinimas; pirminės apskaitos numeris arba inventorinis numeris; muziejaus, kuris saugo eksponatą, pavadinimas; eksponato senas.limis.lt puslapio adresas. Tuo atveju, kai autorius nežinomas ar yra anonimas, reikia nurodyti, kad autorius nežinomas arba yra anonimas. Jei naudojama eksponato nuotrauka yra sukurta fotografo, reikia nurodyti ir fotografo vardą bei pavardę.
Žemaičių vyskupystės muziejus yra pateiktos informacijos savininkas. Visose dokumentų kopijose ir (arba) programose turi būti išsaugotas autorių teisių ženklas ©, užregistruotų prekių ženklai ®, kuriuos draudžiama pašalinti.
Tinklalapį formatuoja, dizainą kuria ir palaiko UAB „Nortal“, UAB „Alna Software“, UAB „Asseco Lietuva“ ir {2}. Bet kokius dizaino elementus kopijuoti ar imituoti kituose tinklalapiuose yra draudžiama.
Garso ir vaizdo informacija apie eksponatą
LIMIS portale skelbiamą skaitmeninį turinį galima naudoti komerciniais ir nekomerciniais tikslais. Naudojant skaitmenines bylas, reikia nurodyti šiuos duomenis: autorius; eksponato pavadinimas; pirminės apskaitos numeris arba inventorinis numeris; muziejaus, kuris saugo eksponatą, pavadinimas; eksponato senas.limis.lt puslapio adresas. Tuo atveju, kai autorius nežinomas ar yra anonimas, reikia nurodyti, kad autorius nežinomas arba yra anonimas. Jei naudojama eksponato nuotrauka yra sukurta fotografo, reikia nurodyti ir fotografo vardą bei pavardę.
Žemaičių vyskupystės muziejus yra pateiktos informacijos savininkas. Visose dokumentų kopijose ir (arba) programose turi būti išsaugotas autorių teisių ženklas ©, užregistruotų prekių ženklai ®, kuriuos draudžiama pašalinti.
Tinklalapį formatuoja, dizainą kuria ir palaiko UAB „Nortal“, UAB „Alna Software“, UAB „Asseco Lietuva“ ir {2}. Bet kokius dizaino elementus kopijuoti ar imituoti kituose tinklalapiuose yra draudžiama.
Muziejus | Žemaičių vyskupystės muziejus | ||
Fondas | nenurodyta | ||
Eksponato tipas | varpas (muzikos instrumentas) | ||
Sritys | muzika | ||
Matmenys | aukštis (be karūnos) – 50 cm (1999 m.) aukštis (su karūna) – 70 cm (1999 m.) | ||
Medžiagos | geležis | ||
Atlikimo, pagaminimo technika | liejyba | ||
Autorius (-iai) | Nežinoma liejykla | ||
Sukūrimo data | 1662 m. | ||
Sukūrimo vieta | Lietuva
|
Aprašymas
Eksponato aprašymas | Didysis muziejaus varpas datuojamas 1662 metais. Jis yra pirmasis mūsų muziejaus eksponatas. Tikėtina, kad šis varpas aidėjo dar senojoje, dabartinėje muziejaus teritorijoje stovėjusioje Varnių katedros varpinėje, kuri 1680 metais sudegė. Matyt, varpas gaisro metu krisdamas ir perskilo horizontaliai pusiau. Tai vienas iš dviejų Lietuvoje šiuo metu žinomų XVII amžiaus varpų, nuliedintų iš geležies. Kitas varpas, ant kurio nurodyta 1665 metų data, šiuo metu saugomas Kaišiadorių katedroje. Abu varpai nulieti to paties nežinomo meistro. Jie turi nuo tų pačių formų lietus akanto lapelius bei įrašų raides. Varnių varpą dar puošia ir antropomorfinis vyriškų bei moteriškų figūrėlių frizas – kito varpo, kuris turėtų tokį antropomorfinį frizą, nėra išvis žinoma. Manoma, kad abu šie varpai buvo nuliedinti Žemaitijoje. Jos ekonominė padėtis po XVII amžiaus viduryje vykusio karo buvo katastrofiška. Apie lokalinę šių varpų kilmę liudija itin paprastos varpų formos bei primityviai nulieti ornamentai, niekur kitur nesutinkamo pavidalo karūnos – varpo pakabinimo elementas. Karūnas sudaro 4 ąsos. Varnių varpo karūna itin įdomi ir originali, išsiskiria neįprastomis formomis bei proporcijomis. Iš geležies nuliedinti varpai buvo ypač didelė retenybė iki XIX a. vidurio, kai jie buvo pradėti gaminti pramoniniu būdu. Tokių varpų išliko nedaug. Bene seniausias yra Prancūzijos Savojos departamento Saint-Pierre-de-Belleville [tarti San Pjer dė Belvil] XIII amžiaus varpas. Tokie varpai galėjo būti gaminami „iš bėdos“ – neturint reikiamų finansinių išteklių, liedinimui tinkamos medžiagos ir trūkstant vietinių, varpus liedinusių meistrų. Anot tyrinėtojų, geležiniai varpai gali būti ir pigios švediškos produkcijos gaminiai. Šis varpas gali būti vienas iš tokių. Pažymėtina, kad geležiniai varpai skamba ne mažiau įspūdingai nei bronziniai. Virš didžiojo varpo kabo XIX amžiaus varpas, kuris buvo išlietas XIX amžiaus pradžioje Varnių varpų liejykloje. Šiandien Lietuvoje priskaičiuojama apie 40 išlikusių Varniuose išliedintų varpų. Mūsų muziejuje eksponuojamas varpas įsigytas Varniuose iš privataus asmens – anksčiau varpą saugojo Varniuose gyvenęs ir savo išsilavinimu nepralenktas poliglotas Edvardas Urniežius. |
Kiti pavadinimai
Pagrindinis pavadinimas
Pavadinimas | Kalba | Tipas | Data | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Varpas | lietuvių kalba | apibūdinančio pobūdžio | daugiau informacijos...
|
Informacija apie aprašą
Duomenis pateikė | Rita Rimeikienė |
Eksponato autorinės turtinės teisės
Savininkas | Varnių Šv. Petro ir Pauliaus parapija |