Pirmoji taurė cilindro formos, o antroji  – lygi (be papuošimų), pėda plati, dvipakopė, kojelė trumpa, kupa siaurėjanti į viršų. Viršus užbaigtas statmenu profiliu. Apačioje išraižyta raidė „B“.

Žemaičių vyskupystės kunigų trėmimai prasidėjo nuo 1831 metų sukilimo. 1864-aisiais, sukilimui pralaimėjus, apie 100 Žemaičių kunigų buvo ištremta į Sibirą. Vyskupas Motiejus Valančius kaip įmanydamas stengėsi palengvinti jų dalią ir nemažai kunigų apsaugojo nuo tremties. Daugelis žemaičių kunigų, kurie tremties vis dėlto neišvengė, atsidūrę toli nuo Lietuvos, nenuleido rankų ir toliau evangelizavo bei patarnavo žmonėms.
Lietuvos sovietinės aneksijos laikotarpiu, pradedant nuo 1940-ųjų metų, 89 Telšių vyskupijos dvasininkai patyrė sovietų okupacinio režimo represijas: buvo nužudyti, įkalinti Sibiro lageriuose ar ištremti. Vargdami Sibire, daugelis iš jų taip pat užsiėmė apaštalavimu. Apie tai liudija kad ir šie iš tremties jų parsivežti rankų darbo liturginiai reikmenys. Vitrinoje eksponuojamos dvi Mišių taurės, kurias muziejui perdavė kunigas tremtinys Brunonas Bagužas. Savo tremties atsiminimuose, kuriuos išspausdinome 2004 metais, jis rašo, kad šias taures ištekino katalikas armėnas. Vieną iš jų kunigas slėpė lageryje, kitą – laukuose. Jas naudodavo slapčia laikydamas šventas Mišias.