Laikrodis, židinio, korpusas marmurinis puoštas masyvia bronzine romėnų karvedžio figūra. Stačiakampę marmurinę postamento apačią puošia keturios bronzinės liūto letenos formos kojelės su akanto lapais ir dekoratyvinė bronzinė juosta, apjuosianti visą korpusą. Laikrodžio mechanizmas įmontuotas tokio pat marmuro keturkampiame korpuse ant postamento, ant kurio ir sėdi karvedys, šalia, prie kojų, guli šalmas. Kitoje figūros pusėje į korpusą atremtas bronzinis keturkampis bareljefas su nupjautu kampu ir paguldyta marmurinė briaunuota kolonos dalis.
Valandų skaitmenys romėniški (I–XII), lieti iš bronzos ir pritvirtinti prie laikrodžio korpuso.

Klasicizmo laikotarpiu nedideli laikrodžių mechanizmai buvo talpinami į įvairių formų ir paskirties korpusus, statomus ant grindų, konsolės ar židinio, pakabinamus ant sienos, nešiojamus. Židinio laikrodžiai buvo pradėti gaminti XVIII a. viduryje Prancūzijoje. Ant židinių pastatomų laikrodžių korpusai buvo sudaryti iš pagrindo ir viršutinės dekoratyvinės dalies. Ant taisyklingo simetriško stačiakampio, paauksuoto žalvario ar marmurinio pagrindo, būdavo talpinamos architektūrinės arba alegorinės skulptūrinės klasicistinės kompozicijos. Jas puošdavo girliandos, laurų bei ąžuolų vainikai, geometriniai ornamentai. Šio laikotarpio laikrodžiams būdingas paprastumas, simetrija, švelnūs spalvų deriniai. Būtent tuo laikotarpiu

laikrodžių ir ciferblatų apdailai pradėta skirti daug dėmesio ir laikrodžiai tapo svarbia interjero puošybos dalimi.

Ilgainiui šias formas pakeitė ampyriniai atributai.