Religinis žanras. P. Domšaičio kūryboje labai svarbus moters įvaizdis. Religiniuose siužetuose Dievo Motinos įvaizdis iškyla kaip visuotinės meilės, atleidimo simbolis. Tai ryškėja „Apreiškimo“ scenose, apjungiančiuose krikščioniškojo viduramžių meno mistiką, lietuvių liaudies tradicinės skulptūros plastiką ir vėlyvojo ekspresionizmo stilistiką. 
„Apreiškimo“ veiksmo vieta nekonkreti, skendinti sutemose. Kompozicija, paremta dinamišku formų, spalvinių plotų ir šviesos srautų ritmu, yra spontaniška ir impulsyvi, kupina mistiškos nuojautos. Paveikslo erdvę skrodžiantys ir susikryžiuojantys intensyvios šviesos srautai perkelia veiksmą į visatos begalybę. Stilizuotas, apibendrintas veikėjų figūras apibrėžia tamsūs ir šviesūs kontūrai. Šviesos srautai persmelkia arkangelo Gabrieliaus figūrą, suteikdami jai efemeriško skaidrumo.
P. Domšaitis tarsi sustabdo momentą, kai nežemiškos šviesos atšvaitai, gerosios žinios metafora, paliečia parklupusią Mariją, nušviečia jos siluetą, sušvinta aureolėje ir veide.  Vienas iš dailininko kūrybos recenzentų rašė:  „šiuos siužetus jis traktuoja su tokiu pirmykščių apaštalų įkarščiu, kad balti dažai drobėje, rodos, plazda slaptinga balčio jėga“.
Signuota aqpačioje dešinėje: „Domsaitis”.

Aprašė Kristina Jokubavičienė, Nijolė Nevčesauskienė