Šv. Kazimieras pavaizduotas tamsią naktį besimeldžiantis prieš Švč. Mergelės Marijos paveikslą. Šventasis klūpo pasisukęs profiliu. Jis vienplaukis, vilki raudona šermuonėlių mantija, maldai sunertose rankose laiko rožinį. Veide perteiktas susikaupimas ir gili malda. Žvilgsnis nukreiptas į viršų. Fone nutapytas naktinio Vilniaus vaizdas su tamsiame danguje išryškėjančiu aukštutinės pilies siluetu. Piešinys taisyklingas, detalus. Tapyba realistinė, medžiagiška.
Paveikslas turi nemažai turinio ir kompozicijos bendrumų su panašiu metu Vladislovo Majeranovskio nutapytu „Šv. Kazimiero“ paveikslu. Abiejuose kūriniuose veiksmas vyksta Vilniuje, naktį, o Švč. Mergelės Marijos paveikslas, prieš kurį šventasis meldžiasi, yra pavaizduotas kaip Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas. XV a., kai šventasis karalaitis gyveno, Vilniuje šio paveikslo dar nebuvo. XIX a., sustiprėjus Aušros vartų Švč. Dievo Motinos paveikslo kultui, dailininkams atrodė visiškai natūralu šv. Kazimierą pavaizduoti besimeldžiantį būtent prieš šį – Vilniaus mieste malonėmis garsiausią paveikslą, taip lokalizuojant veiksmo vietą, o kartu sujungiant Aušros vartų Švč. Dievo Motinos globos ir Šv. Kazimiero užtarimo idėjas.

Aprašė Dalia Tarandaitė