Šv. Jurgis

Rezervuoti vizito laiką Užsakyti geros kokybės skaitmeninį vaizdą

Nuotraukos

Peržiūrėti galeriją

Muziejus

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Fondas

pagrindinis

Eksponato tipas

skulptūra

Sritys

menas, liaudies menas

Pirminės apskaitos numeris

LNDM ED 61999/a-c

Inventorinis numeris

LNDM Lv 428/a-c

Matmenys

aukštis – 17 cm
aukštis – 68 cm
aukštis – 43,5 cm

Medžiagos

medis

Atlikimo, pagaminimo technika

polichrominis dažymas drožyba

Autorius (-iai)

Nežinomas liaudies skulptorius

Sukūrimo data

XIX a. pab. – XX a. pr.

Sukūrimo vieta

Žemaitija, Lietuva

Daugiau informacijos

Aprašymas

Eksponato aprašymas

Daugiafigūrė kompozicija. Šv. Jurgis vaizduojamas jojantis ant gūnia apdengto žirgo, kurio priekinė koja pakelta. Raitelis ietimi duria slibiną. Figūra pasukta trimis ketvirčiais į priekį. Vilki bangelėmis platėjantį kario drabužį, liemenę, pečius dengia skraistė. Ant galvos šalmas. Slibino kūnas pailgintas, pilkai žalsvas spalvos. Galva pakelta į viršų, nasrai pražioti, nugaroje iškyla aštri ketera. Karalaitė vaizduojama stovinti ant apvalaus pagrindo. Laikysena tiesi, rankos sunertos prie krūtinės. Vilki ilgą suknelę, ant viršaus plačia apykakle apsiaustą. Ant galvos – karūna. Skulptūrų polichromija nublukusi.

Aprašė Marija Kuodienė

Kiti pavadinimai

Pagrindinis pavadinimas

Pavadinimas

Kalba

Tipas

Data

Šv. Jurgis

daugiau informacijos...

Istorijos, kultūros, dailės informacija

Siužetas

Šv. Jurgis (?-300) kankinys, antrasis Lietuvos globėjas (šventė 04.23). Šv. Jurgis aprašomas kaip Romos imperatoriaus Diokletiano ( 284-305) amžininkas, kilęs iš aristokratų šeimos, išsitarnavęs aukštą karinį tribūno (vienas iš šešių aukščiausių senovės Romos legiono vadų) rangą ir žiauriai nukankintas (girdytas užnuodytu vynu, verdančiu švinu, temptas ant dygliuoto rato, galiausiai nukirsdintas) už krikščionybės skelbimą. Ant jo kapo Diospolyje, Palestinoje, pastatyta bažnyčia. Populiarus tiek Rytų tiek Vakarų bažnyčioje. Jo populiarumas Vakarų bažnyčioje siejamas su kryžiaus žygiais (XIII a.). Šv. Jurgis yra daugelio šalių ir miestų, riterių, kareivių ir ginklininkų globėjas. Lietuvoje jo šventę – Jurgines – valstiečiai siejo su pavasariniu gamtos atgimimu, galvijų išgynimo į laukus riba. Tad Šv. Jurgis gerbiamas ir kaip gyvulių globėjas. Tikima, kad jis rūpinasi besiganančiais gyvuliai, todėl būtent per Jurgines banda būdavo pirmą kartą po žiemos išgenama į lauką. Tą dieną stengtasi gyvulius kuo geriau pašerti ir prižiūrėti. Lietuviškoje tradicijoje Šv. Jurgio šventė įgavo folklorinį atspalvį, pakeitė senąją pagonių švęstą pavasario atgimimo šventę. Lietuvių liaudies mene Šv.Jurgis – vienas populiariausių personažų, vaizduojamas romėnų kario apranga su kryžiumi ant vėliavos ar apsiausto, skydo ar krutinės, sėdintis ant balto (neretai obuolmušio) žirgo ir smeigiantis ietimi į po žirgo kojomis besiraitantį slibiną. Slibinas, Šv. Jurgio perdurtas ietimi, buvo suvokiamas kaip gėrio pergalės prieš blogį (blogis tradiciškai buvo siejamas su žiema, o gėris su pavasariu) simbolis. Kartais greta stovi maža karalaitė su maldaknyge rankose, pasak legendos Šv. Jurgio išgelbėta iš slibino nasrų.