Šv. Jurgis
LIMIS portale skelbiamą skaitmeninį turinį galima naudoti komerciniais ir nekomerciniais tikslais. Naudojant skaitmenines bylas, reikia nurodyti šiuos duomenis: autorius; eksponato pavadinimas; pirminės apskaitos numeris arba inventorinis numeris; muziejaus, kuris saugo eksponatą, pavadinimas; eksponato senas.limis.lt puslapio adresas. Tuo atveju, kai autorius nežinomas ar yra anonimas, reikia nurodyti, kad autorius nežinomas arba yra anonimas. Jei naudojama eksponato nuotrauka yra sukurta fotografo, reikia nurodyti ir fotografo vardą bei pavardę.
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus yra pateiktos informacijos savininkas. Visose dokumentų kopijose ir (arba) programose turi būti išsaugotas autorių teisių ženklas ©, užregistruotų prekių ženklai ®, kuriuos draudžiama pašalinti.
Tinklalapį formatuoja, dizainą kuria ir palaiko UAB „Nortal“, UAB „Alna Software“, UAB „Asseco Lietuva“ ir Lietuvos dailės muziejus. Bet kokius dizaino elementus kopijuoti ar imituoti kituose tinklalapiuose yra draudžiama.
LIMIS portale skelbiamą skaitmeninį turinį galima naudoti komerciniais ir nekomerciniais tikslais. Naudojant skaitmenines bylas, reikia nurodyti šiuos duomenis: autorius; eksponato pavadinimas; pirminės apskaitos numeris arba inventorinis numeris; muziejaus, kuris saugo eksponatą, pavadinimas; eksponato senas.limis.lt puslapio adresas. Tuo atveju, kai autorius nežinomas ar yra anonimas, reikia nurodyti, kad autorius nežinomas arba yra anonimas. Jei naudojama eksponato nuotrauka yra sukurta fotografo, reikia nurodyti ir fotografo vardą bei pavardę.
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus yra pateiktos informacijos savininkas. Visose dokumentų kopijose ir (arba) programose turi būti išsaugotas autorių teisių ženklas ©, užregistruotų prekių ženklai ®, kuriuos draudžiama pašalinti.
Tinklalapį formatuoja, dizainą kuria ir palaiko UAB „Nortal“, UAB „Alna Software“, UAB „Asseco Lietuva“ ir Lietuvos dailės muziejus. Bet kokius dizaino elementus kopijuoti ar imituoti kituose tinklalapiuose yra draudžiama.
Muziejus | Lietuvos nacionalinis dailės muziejus | ||
Fondas | pagrindinis | ||
Eksponato tipas | skulptūra | ||
Sritys | menas, liaudies menas | ||
Pirminės apskaitos numeris | LNDM ED 117256 | ||
Inventorinis numeris | LNDM Lv 622 | ||
Matmenys | aukštis – 49 cm | ||
Medžiagos | medis | ||
Atlikimo, pagaminimo technika | polichrominis dažymas drožyba | ||
Autorius (-iai) | Nežinomas liaudies skulptorius | ||
Sukūrimo data | XIX a. pab. – XX a. pr. | ||
Sukūrimo vieta | Videikių k., Šateikių apyl., Plungės r., Lietuva
| ||
Sukūrimo stilius ir periodas | liaudiškasis stilius |
Aprašymas
Eksponato aprašymas | Figūrinė kompozicija išdrožta iš vieno medžio gabalo. Šv. Jurgis vaizduojamas jojantis ant stambaus obuolmušio žirgo. Raitelio kūnas pasuktas trimis ketvirčiais, veidas komponuojamas iš priekio, palenktas į šoną. Trūksta dešinės rankos, kaire laiko vadeles. Vilki trumpą melsvą kario drabužį, sujuostą dirželiu su apvaliais lankeliais. Nugaroje plevėsuoja sunkus šviesiai raudonas apsiaustas. Avi juodus aulinukus, įstatytus į kilpą. Veidas ovalios formos, vaikiškas. Ant galvos šalmas, kurį puošia į priekį susukta plunksna. Rudai raudonas slibino kūnas sujungtas pagrindu. Jo galva didelė, nasrai pražioti, ausys mažos. Išriesta uodega primena gyvatės galvą. Kompozicija monumentalios raiškos, primityvi. Aprašė Marija Kuodienė |
Kiti pavadinimai
Pagrindinis pavadinimas
Pavadinimas | Kalba | Tipas | Data | |||
---|---|---|---|---|---|---|
Šv. Jurgis | daugiau informacijos...
|
Istorijos, kultūros, dailės informacija
Siužetas | Šv. Jurgis (?-300) kankinys, antrasis Lietuvos globėjas (šventė 04.23). Šv. Jurgis aprašomas kaip Romos imperatoriaus Diokletiano ( 284-305) amžininkas, kilęs iš aristokratų šeimos, išsitarnavęs aukštą karinį tribūno (vienas iš šešių aukščiausių senovės Romos legiono vadų) rangą ir žiauriai nukankintas (girdytas užnuodytu vynu, verdančiu švinu, temptas ant dygliuoto rato, galiausiai nukirsdintas) už krikščionybės skelbimą. Ant jo kapo Diospolyje, Palestinoje, pastatyta bažnyčia. Populiarus tiek Rytų tiek Vakarų bažnyčioje. Jo populiarumas Vakarų bažnyčioje siejamas su kryžiaus žygiais (XIII a.). Šv. Jurgis yra daugelio šalių ir miestų, riterių, kareivių ir ginklininkų globėjas. Lietuvoje jo šventę – Jurgines – valstiečiai siejo su pavasariniu gamtos atgimimu, galvijų išgynimo į laukus riba. Tad Šv. Jurgis gerbiamas ir kaip gyvulių globėjas. Tikima, kad jis rūpinasi besiganančiais gyvuliai, todėl būtent per Jurgines banda būdavo pirmą kartą po žiemos išgenama į lauką. Tą dieną stengtasi gyvulius kuo geriau pašerti ir prižiūrėti. Lietuviškoje tradicijoje Šv. Jurgio šventė įgavo folklorinį atspalvį, pakeitė senąją pagonių švęstą pavasario atgimimo šventę. Lietuvių liaudies mene Šv.Jurgis – vienas populiariausių personažų, vaizduojamas romėnų kario apranga su kryžiumi ant vėliavos ar apsiausto, skydo ar krutinės, sėdintis ant balto (neretai obuolmušio) žirgo ir smeigiantis ietimi į po žirgo kojomis besiraitantį slibiną. Slibinas, Šv. Jurgio perdurtas ietimi, buvo suvokiamas kaip gėrio pergalės prieš blogį (blogis tradiciškai buvo siejamas su žiema, o gėris su pavasariu) simbolis. Kartais greta stovi maža karalaitė su maldaknyge rankose, pasak legendos Šv. Jurgio išgelbėta iš slibino nasrų. |
Radimo aplinkybių aprašas
Radimo data | 1986 m. | ||
Radimo vieta | Vydeikių k., Šateikių apyl., Plungės r., Lietuva
|
Eksponato autorinės turtinės teisės
Savininkas | Lietuvos nacionalinis dailės muziejus |