Laikrodis, bokštinis su trimis ciferblatais. Tai buvęs Klaipėdos senosios gaisrinės bokšto laikrodis. Jis buvo pagamintas 1856 m. „G.Roefsener” dirbtuvėse Berlyne (Vokietija).
Gaisrinės bokšte laikrodis valandas mušė iki 1979 m., kol buvo išmontuotas.
1984 m. jis buvo išvalytas ir surinktas Laikrodžių muziejaus pastovioje ekspozicijoje.

Labai ilgai mokslininkai tyrinėjo istorinius šaltinius, kuriuose yra žinių apie mechaninių laikrodžių atsiradimą Europoje. Šie tyrimai atskleidė, kad jau XIII a. pabaigoje ir pirmaisiais XIV a. dešimtmečiais buvo gaminami laikrodžiai su mechaniniais įtaisais. Tikslių šių prietaisų ir jų sudėtinių dalių aprašymų nėra išlikę, todėl mokslininkai gali tik spėlioti iš ko išsivystė mechaniniai laikrodžiai. Mokslininkai mano, kad patys pirmieji mechaniniai laikrodžiai Europoje išsivystė tobulinant vandens laikrodžių konstrukcijų mechaninę dalį. Sudėtingi to laikotarpio vandens laikrodžiai jau turėjo ciferblatą, svarsčius kaip eigos variklį, perduodantį energiją krumpliaračių sistemai, mušimo mechanizmą ir net įvairias judančias figūras. Tada šie mechanizmai dar neturėjo eigos reguliatoriaus, kuris reguliuotų krumpliaračių sukimosi greitį.

Istoriniuose šaltiniuose nurodoma, kad pirmasis mechaninis bokštinis laikrodis buvo pastatytas Milano vikonto rūmų bokšte 1335 metais. Vėliau miestų bokštiniai laikrodžiai pradėti statyti ir kituose Europos miestuose: 1352 m. – Strasbūre, 1361 m. – Niurnberge, 1364 m. – Augsburge. Prancūzijos imperatoriui Karlui V įsakius, bokštinis laikrodis 1370 m. pastatytas Paryžiuje. Anglijoje pirmasis bokštinis laikrodis taip pat buvo įrengtas 1370 metais. Iki 1500 m. kiekvienas didesnis Europos miestas jau turėjo bent vieną bokštinį laikrodį.

Yra pagrindo manyti, kad Lietuva, įsirengdama pirmuosius mechaninius laikrodžius bažnyčių, rotušių bokštuose, neatsiliko nuo kaimyninių šalių. Tais laikais buvo sakoma, kad miestas be laikrodžio ir jo varpų dūžių – tarsi aklas ir kurčias. Vilniuje didesnių laikrodžių buvo keletas. Mažesniuose miesteliuose mechaniniai laikrodžiai atsirado vėliau, tad ir apie juos ir žinių išliko daugiau. Kartais laikrodžių įrengimas miestuose būdavo susiję su Magdeburgo teisių suteikimu. Merkinės Rotušė laikrodžiu pasipuošė 1601 m., Kretinga įsigijo laikrodį 1607 m., į Šiaulių bažnyčios bokštą laikrodis magistrato lėšomis įkeltas 1643 m., Joniškyje – 1650 metais. Veliuona, Tytuvėnai taip pat nuo seno turėjo laikrodžius.

Bažnyčių bokštuose mechaniniai laikrodžiai buvo įrengti Skuode, Kelmėje, Žemaičių Kalvarijoje, Prienuose, Trakuose. Deja, šie laikrodžiai neišliko, neturime ir jų aprašymų,  brėžinių.

Seniausias mūsų laikus pasiekęs bokšto laikrodžių yra Pažaislio architektūriniame ansamblyje.