Hugo Šojus labai domėjosi šeimos istorija. Tam skyrė daug lėšų ir laiko. Pačiam dr. H. Šojus pavyko atsekti giminės šaknis iki senelio gimusio 1770 m. Tolesniems ieškojimams kelią užkirto bažnytinių metrikų spragos.
Geneologo ir heraldiko F. W. Beckerio pagalba, ištyrinėjus XVII-XVIII a. Vokietijos giminių herbų knygas, nustatyta, kad vienintelis rastas, Šojų pavardę atitinkantis herbas, buvo bendras Šojų pavardės turėtojams, kurie daugiausiai telkėsi Bavarijoje. Ankstyviausiu herbo savininku laikytas XV a. Rothenburg ob der Tauber (Vokietija) gyvenęs miesto raštininkas Stefanas Šojus.
To pakako, kad iš Klaipėdos kilęs dvarininkas hipotetiškai savo giminės šaknis imtų kildinti iš Rothenburg ob der Tauber, o tenykštės Šojų giminės herbą laikyti savo giminės herbu.
Tokiu būdu buvo sukurta sena, net XV a. siekianti, tačiau tvirtais istoriniais įrodymais nepagrįsta dvarininko dr. H. Šojaus šeimos istorija.
