Jurgis Bielinis, knygnešys (1846-1918 m.)  Originalas . Vyras sėdi ant kėdės prie stalo , dešine ranka atsirėmęs į stalą, apsivilkęs puspalčiu, apsiavęs auliniais batais, praplikęs su barzda . Visu ūgiu truputį pasisukęs į kairę . Nuotrauka paklijuota ant kartono . Apačioje įrašai "V. Savsienovič . Kovna". Dukters teigimu Jurgis Bielinis fotografavimosi metu buvo apie 70 m. amžiaus.

Jurgis Bielinis gimė Purviškiuose, Biržų raj. 1872 m. Rygoje baigė vokiečių pradinę mokyklą. Per Jurgį Bielinį Motiejus Valančius kurį laiką palaikė ryšius su lietuviškos spaudos leidėju Prūsijoje kunigu J. Zabermanu. 1885-1895 m. Jurgis Bielinis dalyvavo Garšvių (Panevėžio raj.) knygnešių organizacijos veikloje; sukūrė lietuviškos spaudos nelegalaus platinimo tinklą, aptarnavusį daugiausia Vidurio ir Rytų Lietuvą bei Latviją. Bendradarbiavo „Aušroje“, „Varpe“, Leido neperiodinį laikraštį „Baltasis erelis“. Jis 1893 m. papildė ir išleido S. Daukanto „Pasakojimą apie veiklaus lietuvių tautos senovėje“. Caro žandarams ir pasienio sargybiniams buvo įkliuvęs 5 kartus, bet buvo sumanus ir drąsus, todėl pavykdavo ištrūkti. Už jo sugavimą valdžia buvo paskyrusi didelę premiją. Savojo gyvenimo šūkiu laikė paties sukurtą posakį:„Nemirsiu, kol maskoliai iš Lietuvos neišeis“. Sulaukė to laiko. Jurgis Bielinis tikėjo visų lietuvių vienybės galimumu, turėjo iliuzijų, kad diplomatiniu būdu, apeliuojant į Vakarų imperijos valstybes, galima sukurti nepriklausomą valstietiško karalius valdomą Lietuvos valstybę. Mirė  1918 m. Katinuose, Pasvalio raj. eidamas pėsčiomis į Vilnių, į Lietuvių konferenciją, kuri Nepriklausomybės reikalavimą paskelbė bendru visos tautos reikalu. Jurgis Bielinis palaidotas Sostuose, Biržų raj.