Meno kūrinys „Žemėpatis“

Rezervuoti vizito laiką
Užsakyti geros kokybės skaitmeninį vaizdą
Muziejus Lietuvos etnokosmologijos muziejus
Fondas pagrindinis
Eksponato tipas ? keramika (ČDM)
Sritys menas
Pirminės apskaitos numeris LEM PE 28690
Inventorinis numeris LEM TGS 361
Medžiagos molis  glazūra 
Atlikimo, pagaminimo technika lipdyba  degimas 
Autentiškumas originalas 
Autorius (-iai)

Aprašymas

Eksponato aprašymas

Žemėpatis (Žemininkas, Lauksargis) – lietuvių žemdirbystės dievas. Istoriografiniuose šaltiniuose jį pirmasis paminėjo Martynas Mažvydas, ragindamas „pamesti kaukų, žemėpačių, lauksargių garbinimą“. Jono Lasickis knygelėje „Apie žemaičių dievus“ (1580 m.) žemės dievus – žemėpačius pamini išsyk po Aukštėjo Visagalinčio. Pasak Mato Pretorijaus, kiekvienas ūkininkas turi savo Žemėpatį, globojantį ūkį ir namus. Žemėpačio garbei gruodžio mėnesį rengiama šventė, dėkojant už derlių. Kita tikėtina Žemėpačio pagerbimo šventė – pavasariniai sambariai. Taigi atrodo, kad Žemėpatis buvo ir žemės dievas, ir konkretaus dirbamo žemės plotelio globėjas. Žemėpačio žmona – Žemyna Žiedeklė. Dievybės simboliu galėjo būti šernas (tai mini romėnų istorikas P. K. Tacitas I a.) arba žemės ūkio padargai – arklas, žagrė, jaučių jungas. Mitinės Žemėpačio funkcijos po Lietuvos krikšto atiteko šv. Izidoriui Artojui. ( L. Klimka. Senovės dienai ir mitinės būtybės. Vilnius, 2003. )

Kiti pavadinimai

Pagrindinis pavadinimas

Pavadinimas Kalba Tipas Data  
Meno kūrinys „Žemėpatis“ daugiau informacijos...

Informacija apie aprašą

Duomenis pateikė Jūratė Zamuškienė