LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA Smiltainis. Tai nuosėdinė psamitų grupės nuolaužinė uoliena, sudaryta iš 0,05-2 mm dydžio apzulintų ir aštriabriaunių uolienų ir mineralų grūdelių, cementuotų įvairiu cementu.Smiltainiai skiriasi pagal grūdelių dydį ir tekstūrą. Smiltainiai yra naudojami kaip statybinė ar abrazyvinė medžiaga. Eksponatas yra smulkiagrūdis smiltainis grūdėtosios struktūros, masyviosios tekstūros. Eksponatas yra rusvai rudos spalvos, pusapvalės plokščios skeveldros formos.
Smiltainis. Tai nuosėdinė psamitų grupės nuolaužinė uoliena, sudaryta iš 0,05-2 mm dydžio apzulintų ir aštriabriaunių uolienų ir mineralų grūdelių, cementuotų įvairiu cementu.Smiltainiai skiriasi pagal grūdelių dydį ir tekstūrą. Smiltainiai yra naudojami kaip statybinė ar abrazyvinė medžiaga. Eksponatas yra smulkiagrūdis smiltainis grūdėtosios struktūros, masyviosios tekstūros. Eksponatas yra rusvai rudos spalvos, pusapvalės plokščios skeveldros formos.
Labradoritas. Tai magminė intruzinė bazinė anortozito grupės uoliena, sudaryta iš apie 90 procentų, labradoro, plagioklazo. Dar būna augito, titanomagnetito, ilmenito, rečiau - apatito. Kartais randama po nedaug kalio feldšpato, kvarco, biotito. Spalva tamsiai pilka, juoda. Itin stambiagrūdės struktūros, kristalai būna iki 2,5 cm dydžio, masyvios tekstūros. Eksponatas yra tamsiai pilkos spalvos, matomi gana stambūs juodi kristalai. Eksponatas yra aštribriaunės trikampės skeveldros formos.
Dolomitas. Tai iš mineralo dolomito sudaryta karbonatų grupės nuosėdinė uoliena. Dolomitas yra tankus, dažnai poringas, kaverningas. Dolomitas yra panašus į klintį ir šios uolienos laipsniškai gali virsti viena kita. Uoliena, kurios 75-95 proc. sudaro dolomito mineralas, vadinama klintinguoju dolomitu. Dolomitas susidaro nusėdant kalcio ir magnio karbonatams aridinio klimato padidėjusio druskingumo vandens telkiniuose - lagūnose ir dėl klinčių metasomatozės, vykstant dolomitizacijai. Eksponatas yra kampuotos skeveldros formos, šviesiai pilkos spalvos.
Smiltainis. Tai nuosėdinė psamitų grupės nuolaužinė uoliena, sudaryta iš 0,05-2 mm dydžio apzulintų ir aštriabriaunių uolienų ir mineralų grūdelių, cementuotų įvairiu cementu. Smiltainiai skiriasi pagal grūdelių dydį ir tekstūrą. Smiltainiai yra naudojami kaip statybinė ar abrazyvinė medžiaga. Eksponatas yra metamorfizuotas smiltainis todėl vadinamas metasmiltainiu. Jis yra netaisyklingos skeveldros formos, šviesiai pilkos spalvos.
Gneisas. Tai metamorfinė uoliena gneisinės tekstūros, gali būti įvairios mineralinės sudėties. Dažniausiai susideda iš kvarco ir feldšpatų bei tamsiųjų mineralų. Mineralai būna orientuoti - susitelkę juostelėmis, todėl skaldoma uoliena gali skilti storesnėmis negu 1 cm plokštelėmis. Metamorfizuojantis nuosėdinėms uolienoms susidaro paragneisai, o metamorfizuojantis magminėms uolienoms - ortogneisai. Iš gneiso gaminama skalda, didesnio tankio gneisas tinka apdailai. Eksponatas yra trikampės skeveldros formos, vyraujanti spalva pilka.Viename šone matomos kvarco ir feldšpato viena kryptimi orientuotos tamsesnės ir šviesesnės juostos. Kitame šone matomi blizgūs biotito kristalai.
Alandų porfyras. Tai magminė uoliena, kuriai būdinga porfyrinė struktūra - kai itinsmulkiagrūdėje pagrindinėje masėje išryškėja didesni idiomorfiniai kristalai. Pagrindinė porfyrų masė ir fenokristai gali būti tos pačios arba skirtingos mineralinės sudėties. Porfyrai susidaro iš stingstančios magmos Žemės plutos nedideliame gylyje ar išsiliejus lavai Žemės paviršiuje. Raudona porfyro atamaina randama Suomijoje, Alandų salose ir vidurinėje Švedijoje. Eksponatas yra nuzulinto apvalaino riedulio formos, raudonoje pagrindinėje masėje matomi pilkos spalvos kvarco fenokristai.
Gneisas. Tai metamorfinė gneisinės tekstūros ir įvairios mineralinės sudėties uoliena. Dažniausiai susideda iš kvarco, feldšpatų ir tamsiųjų mineralų (pirokseno, raginukės, biotito). Mineralai uolienoje būna neaiškiai arba aiškiai orientuoti, susitelkę juostelėmis, todėl skaldoma uoliena skyla storesnėmis negu 1 cm plokštelėmis Daugiausia gneisų susidaro regioninio metamorfizmo uolienose. Pagal pirminę uolieną gneisai būna ortogneisai, susidarę iš magminių uolienų, ir paragneisai iš nuosėdinių uolienų. Gneisų tekstūra būna gneisinė, raukšlėtoji, dėmėtoji, juostuotoji. Iš gneisų gaminama skalda, didesnio tankio gneisai tinka apdailai. Eksponatas yra ortogneisas, gneisinės tekstūros, kampuoto riedulio formos, tamsiai pilkos spalvos su šviesiai pilkos spalvos juostomis.
Alandų porfyras. Tai magminė uoliena, kuriai būdinga porfyrinė struktūra - kai itinsmulkiagrūdėje pagrindinėje masėje išryškėja didesni idiomorfiniai kristalai. Pagrindinė porfyrų masė ir fenokristai gali būti tos pačios arba skirtingos mineralinės sudėties. Porfyrai susidaro iš stingstančios magmos Žemės plutos nedideliame gylyje ar išsiliejus lavai Žemės paviršiuje. Raudona porfyro atamaina randama Suomijoje, Alandų salose ir vidurinėje Švedijoje. Eksponatas yra nuzulinto apvalaino riedulio formos, raudonoje pagrindinėje masėje matomi pilkos spalvos kvarco ir rožiniai ortoklazo fenokristai.
Gneisas. Tai metamorfinė gneisinės tekstūros ir įvairios mineralinės sudėties uoliena. Dažniausiai susideda iš kvarco, feldšpatų ir tamsiųjų mineralų (pirokseno, raginukės, biotito). Mineralai uolienoje būna neaiškiai arba aiškiai orientuoti, susitelkę juostelėmis, todėl skaldoma uoliena skyla storesnėmis negu 1 cm plokštelėmis Daugiausia gneisų susidaro regioninio metamorfizmo uolienose. Pagal pirminę uolieną gneisai būna ortogneisai, susidarę iš magminių uolienų, ir paragneisai iš nuosėdinių uolienų. Gneisų tekstūra būna gneisinė, raukšlėtoji, dėmėtoji, juostuotoji. Iš gneisų gaminama skalda, didesnio tankio gneisai tinka apdailai. Eksponatas yra ortogneisas, juostuotosios tekstūros, apvalaino riedulio formos, tamsiai pilkos spalvos su šviesiai pilkos spalvos juostomis.
Alandų porfyras. Tai magminė uoliena, kuriai būdinga porfyrinė struktūra - kai itinsmulkiagrūdėje pagrindinėje masėje išryškėja didesni idiomorfiniai kristalai. Pagrindinė porfyrų masė ir fenokristai gali būti tos pačios arba skirtingos mineralinės sudėties. Porfyrai susidaro iš stingstančios magmos Žemės plutos nedideliame gylyje ar išsiliejus lavai Žemės paviršiuje. Raudona porfyro atamaina randama Suomijoje, Alandų salose ir vidurinėje Švedijoje. Eksponatas yra nuzulinto apvalaino riedulio formos, raudonoje pagrindinėje masėje matomi pilkos spalvos kvarco ir rožinės spalvos ortoklazo fenokristai.
Migmatitas. Tai polimetamorfinė daugialypė uoliena, kurioje plika akimi matyti dvi skirtingos dalys: senesnioji paleosoma ir naujai susidariusi neosoma. Migmatitai susidaro, kai kylant temperatūrai Žemės gelmėse uolienos pradeda lydytis, bet dėl skirtingo lydumo uolienos vienos išsilydo, kitos lieka kietos būsenos ir susiformuoja nevienalytė uoliena vadinama migmatitu. Tai reiškia - mišinį. Migmatitai būna labai įvairios sandaros. Didžioji dalis Lietuvos riedulių yra migmatitai. Eksponatas yra kepurę primenančios formos riedulys, kuriame skirtingos išsilydžiusios uolienos išsidėsčiusios sluoksniais. Spalva nuo rusvai pilkos iki pilkos.
 |
 |
| |
 |
 |
| |