LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Granitinis gneisas. Tai magminė arba metamorfinė kristalinė granitoidų grupės uoliena, sudėtimi atitinkanti granitą ir turinti granoblastinę struktūrą ir gneisui būdingą gneisinę tekstūrą. Granitinis gneisas susidaro metamorfizuojantis granitui arba metasomatiškai keičiantis magminėms, metamorfinėms ar nuosėdinėms ulienoms. Eksponatas yra metamorfinė uoliena, gneisinės tekstūros, granoblastinės struktūros, plokščio ovalaus riedulio formos, pilkos spalvos.

Bazaltas. Tai magminė efuzinė kainotipinė bazinė uoliena. Uoliena dažniausiai juodos spalvos, kieta. Uolienos tekstūra būna masyvioji, tolygioji, struktūra vitrofyrinė, kriptokristalė, porfyrinė.  Susideda iš bazinio plagioklazo, pirokseno, olivino, vyraujančio vulkaninio stiklo. Bazaltas susidaro sustingus Žemės gelmėse (arti paviršiaus) arba paviršiuje takiai bazaltinės sudėties magmai. Bazaltas yra naudojamas statybose, iš jo gaminamos apdailos plytelės, skalda, mineralinė vata. Eksponatas yra apzulinto rieduliuko formos, sudarytas iš atskirų plonesnių sluoksnių. Spalva pilka, pereinanti į juodą. Eksponatą 2002-08-25 rado I. Intaitė. Eksponatas rastas Lipori saloje, Italija.

Liparitas.  Liparitas yra riolito atitikmuo. Riolitas yra kainotipinė efuzinė magminė uoliena, susidariusi iš stingstančios rūgščiosios lavos. Uoliena gali būti balta, pilka, gelsva. Svarbiausi riolitą sudarantys mineralai yra feldšpatai, kvarcas, žėrutis, plagioklazas. Riolito struktūra būna porfyrinė, felzitinė, pagrindinė masė stikliška arba itin smulkiakristalė, tekstūra fluidinė, sferolitinė. Riolitas naudojamas statybose. Eksponatas yra apzulinto riedulio formos, šviesiai pilkos pagrindinės masės su violetinės spalvos intarpais rieduliukas. Struktūra felzitinė. Eksponatą 2002-08-25 rado I. Intaitė Lipari saloje, Italija.

Liparitas.  Liparitas yra riolito atitikmuo. Riolitas yra kainotipinė efuzinė magminė uoliena, susidariusi iš stingstančios rūgščiosios lavos. Uoliena gali būti balta, pilka, gelsva. Svarbiausi riolitą sudarantys mineralai yra feldšpatai, kvarcas, žėrutis, plagioklazas. Riolito struktūra būna porfyrinė, felzitinė, pagrindinė masė stikliška arba itin smulkiakristalė, tekstūra fluidinė, sferolitinė. Riolitas naudojamas statybose. Eksponatas yra apzulinto riedulio formos, šviesiai pilkos pagrindinės masės su violetinės spalvos intarpais rieduliukas. Struktūra felzitinė. Eksponatą 2002-08-25 rado I. Intaitė Lipari saloje, Italija.

Liparitas.  Liparitas yra riolito atitikmuo. Riolitas yra kainotipinė efuzinė magminė uoliena, susidariusi iš stingstančios rūgščiosios lavos. Uoliena gali būti balta, pilka, gelsva. Svarbiausi riolitą sudarantys mineralai yra feldšpatai, kvarcas, žėrutis, plagioklazas. Riolito struktūra būna porfyrinė, felzitinė, pagrindinė masė stikliška arba itin smulkiakristalė, tekstūra fluidinė, sferolitinė. Riolitas naudojamas statybose. Eksponatas yra apzulinto pailgo riedulio formos, šviesiai pilkos pagrindinės masės su violetinės spalvos intarpais rieduliukas. Struktūra felzitinė. Eksponatą 2002-08-25 rado I. Intaitė Lipari saloje, Italija.

Liparitas.  Liparitas yra riolito atitikmuo. Riolitas yra kainotipinė efuzinė magminė uoliena, susidariusi iš stingstančios rūgščiosios lavos. Uoliena gali būti balta, pilka, gelsva. Svarbiausi riolitą sudarantys mineralai yra feldšpatai, kvarcas, žėrutis, plagioklazas. Riolito struktūra būna porfyrinė, felzitinė, pagrindinė masė stikliška arba itin smulkiakristalė, tekstūra fluidinė, sferolitinė. Riolitas naudojamas statybose. Eksponatas yra apzulinto riedulio formos, šviesiai rusvos pagrindinės masės su pilkos spalvos intarpais rieduliukas. Struktūra felzitinė. Eksponatą 2002-08-25 rado I. Intaitė Lipari saloje, Italija.

Piritas. Piritas yra sulfidų klasės mineralas. Spalva ir blizgesys yra panašus į aukso, jis yra randamas įvairiose aplinkose, rūdose. Piritas yra kubinės singonijos, jo kietumas pagal Moso skalę yra 6-6,5, jo blizgesys ryškiai metalinis. Piritas yra trapus, jo lūžis kriauklėtas. Piritas lengvai oksiduojasi iki geležies oksidų, paprastai iki limonito. Piritas susidaro cheminiu būdu esant įvairioms geologinėms sąlygoms: endogeninėms - magminėse, metamorfinėse uolienose, taip pat egzogeninėms, nuosėdinėse uolienose. Eksponatas yra netaisyklingos formos pirito gabaliukas, spalva geltona, auksinė. Eksponatas rastas Jakutijos AR, Rusija. Eksponatą 1989 m. rado L. Šilingas.

Pegmatitas. Pegmatitas yra magminė gyslinė uoliena, turinti stambiagrūdę pegmatitinę struktūrą. Labiausiai paplitę granitiniai pegmatitai,  sudaryti iš stambių kvarco ir feldšpato, žėručių kristalų. Pagal praktinę reikšmę granitiniai pegmatitai yra skirstomi į keraminius, muskovitinius, retųjų žemių, brangakmenių, retųjų metalų pegmatitus. Pegmatitų kristalų dydis gali būti įvairus, nuo 1 cm iki 1 m ir didesni. Eksponatas yra kampuotas pegmatito gabalas, kuriame išsiskiria pilkos spalvos kvarco, rausvos spalvos kalio feldšpato, žėrintys muskovito kristalai. Kristalų skersmuo nuo 2 iki 10 cm. Eksponatą 2000 m. rado S. Leknius. 

Rudoji lava. Lava yra iš Žemės gelmių išsiliejęs išlydytų uolienų dažniausiai silikatinis arba kitokios sudėties lydalas. Stingdamas lydalas sudaro efuzinę uolieną taip pat vadinamą lava. Labiausiai paplitę lavos tipai yra bazaltinė, andezitinė, dacitinė ir riolitinė. Ankstesniais geologiniais periodais pro Žemės plyšius išsiliejusi lava padengdavo didžiulius Žemės plotus. Lava susidaro ir po ugnikalnių išsiveržimų ar jūros dugne išsiveržus pro plyšius skiriantis litosferos plokštėms. Sustingusi lava suformuoja kainotipines efuzines uolienas. Eksponatas yra netaisyklingos skeveldros formos, rudos spalvos korėtas lavos gabaliukas. Eksponatą 1997-09-21 Kanarų salose, Tenerifėje, rado I. Granauskaitė.

Granitas su granatais. Granitas yra magminė intruzinė granitoidų grupės uoliena iš felzinių (kvarco, feldšpatų) ir feminių (biotito, raginukės, granatų) mineralų. Struktūra granitinė, ksenomorfinė vienodo grūdėtumo arba porfyroidinė. Tekstūra būna masyvioji, kartais fluidalioji ar rutulinė. Spalva įvairi: rausva, rožinė, pilka, gelsva ir kt. Granito susidarymas yra siejamas su magmatizmo procesais. Granatai yra silikatų klasės mineralai, kuriems būdingi grūdėtieji agregatai, kietumas 6,5-7,5, blizgesys nuo stiklo iki deimanto, neskalūs, spalva priklauso nuo cheminės sudėties.Eksponatas yra perpjautas riedulys, paviršiuje ir perpjautoje vietoje matomi dideli apie 2,5-3,5 cm granatų kristalai tamsios violetinės spalvos. Eksponato a dalies šonas nupoliruotas. Spalva pagrindinės masės juoda, granatai violetiniai. Paviršiuje kai kur blizga smulkūs žėručio kristalai. 

Lava. Tai sustingęs iš Žemės gelmių išsiliejęs uolienų lydalas. Stingdamas lydalas sudaro efuzinę uolieną, vadinamą lava. Labaiausiai paplitę lavos tipai yra - bazaltinė, andezitinė, riolitinė lava. Lavos srautai ir dangos būna skirtingos vidinės sandaros, su įvairiu (lygiu, banguotu, luitišku, virveliniu) paviršiumi. Eksponatas yra aštriabriaunė, stambiai akyta, pilkos spalvos lavos skeveldra. 

Lava. Tai sustingęs iš Žemės gelmių išsiliejęs uolienų lydalas. Stingdamas lydalas sudaro efuzinę uolieną, vadinamą lava. Labaiausiai paplitę lavos tipai yra - bazaltinė, andezitinė, riolitinė lava. Lavos srautai ir dangos būna skirtingos vidinės sandaros, su įvairiu (lygiu, banguotu, luitišku, virveliniu) paviršiumi. Eksponatas yra tamsiai pilkos, beveik juodos, spalvos smulkiai akytas lavos rieduliukas.