Monetos su Vyčiu ir Gediminaičių stulpais
Kernavėje XV – XVII a. kapinyno teritorijoje aptiktos dvi monetos su raiteliu (į kairę) ir Gediminaičių stulpais. Tyrėjai sutaria, kad tai yra Vytauto kaldintų monetų tipas. Labiau nesutarta dėl šių monetų datavimo. Vis dėl to, šių monetų simbolika ir sfragistikos duomenys leidžia susidaryti aiškesnį vaizdą, kada šios monetos galėjo būti nukaldintos. Gediminaičių stulpai rodo, kad tai yra Vytauto monetos, o vytis – tai viso LDK simbolis. Yra žinomas 1397 m. sausio 23 d. datuojamas Vytauto herbas, kuriame yra vaizduojamas raitelis, laikantis skydą su Gediminaičių stulpais. Visos LDK valdovu Vytautas tapo tik 1401 m. Taigi, šios monetos galėjo būti pradėti kaldinti tik nuo to laiko, o 1402 m. į Lietuvą buvo surengtas didelis Švitrigailos remiamų vokiečių žygis į Lietuvą, kuomet buvo pasiektos net Vilniaus apylinkės. Tuo metu, monetų kalybą galėjo tekti nutraukti. Toks trumpas kalimo laikotarpis gali būti iš dalies patvirtintas ir šių monetų retumu (jų iš viso aptikta mažiau nei 20). Visos šios monetos buvo pagamintos itin preciziškai pagamintais spaudais. Manoma, kad šio spaudo meistras turėjo atvykti iš Vakarų. Šių monetų masė nedidelė (vidutiniškai apie 0,25 g, nors pasitaiko ir iki 0,5 g.), skersmuo iki 15 mm. Tačiau metalo praba buvo labai aukšta. Manoma, kad jos buvo kaltos iš gryno sidabro lydinių. Pagal masę jos sudaro 1/10 Prahos grašio, todėl visai pagrįstai gali būti vadinamos denarais.
