LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Pirito kristalai uolienoje. Piritas yra sulfidų klasės mineralas, vienas labiausiai paplitusių sulfidinių mineralų  Žemės plutoje. Jis randamas įvairiose uolienose, rūdose. Jis yra šviesiai geltonas todėl dažnai palaikomas ausu ir vadinamas "kvailių auksu". Pirito spalva gali būti įvairių atspalvių rusva, ryškiai metalinio blizgesio. Jis yra neskaidrus, trapus, lūžis kriauklėtas, kietumas 6-6,5. Lietuvoje jis dažnai yra aptinkamas įvairaus geologinio amžiaus nuosėdinėse ir magminėse uolienose. Iš pirito gaminama rūgštis, jis naudojamas cemento ir dažų pramonėje. Eksponato didžiąją dalį sudaro pilkos spalvos uoliena, kurios viršutinėje dalyje viename šone matomi stambesni 0,3 -1 cm skersmens pirito kristalai.  Visame uolienos paviršiuje taip pat išsibastę smulkūs pirito kristaliukai. Eksponatą Rudnyj, Kustanajaus srityje, Kazachija, 1984-10-26 rado J. Narkus.

Titnagas. Tai yra nuosėdinė uoliena iš amorfinio ir kriptokristalinio silicio dioksido mišinio. Uoliena yra kieta, kietumas 6,5-7, lūžis kriaukliškas, trapus. Gali būti baltos, gelsvai pilkos, rudos, juodos spalvos, aptinkamas daugelio geologinių sistemų nuosėdinėse karbonatinėse uolienose.  Nuo seniausių laikų iki geležies amžiaus iš titnago buvo gaminami įrankiai, strėlių antgaliai, ietigaliai, vėliau titnagas naudotas skiltuvams, girnoms gaminti. Eksponatas yra apvalainos formos titnago rieduliukas.Lietuvoje randamas dažnai. Eksponatas yra pailgos cilindro, kurio galai nuskelti, formos. Eksponato spalva viduje tamsiai pilka, paviršius dalinai padengtas baltos spalvos plutele. Eksponatą Varėnos rajone 2023-12-14 rado Gintarė Sakalauskienė.

Titnagas. Tai yra nuosėdinė uoliena iš amorfinio ir kriptokristalinio silicio dioksido mišinio. Uoliena yra kieta, kietumas 6,5-7, lūžis kriaukliškas, trapus. Gali būti baltos, gelsvai pilkos, rudos, juodos spalvos, aptinkamas daugelio geologinių sistemų nuosėdinėse karbonatinėse uolienose. Lietuvoje randamas dažnai.  Nuo seniausių laikų iki geležies amžiaus iš titnago buvo gaminami įrankiai, strėlių antgaliai, ietigaliai, vėliau titnagas naudotas skiltuvams, girnoms gaminti. Eksponatas yra perskelto riedulio formos, vyraujanti spalva yra balta, eksponato viduje esantis titnagas yra šviesiai pilkos spalvos. Eksponatą Varėnos rajone 2023-12-14 rado Gintarė Sakalauskienė.

Titnagas. Tai yra nuosėdinė uoliena iš amorfinio ir kriptokristalinio silicio dioksido mišinio. Uoliena yra kieta, kietumas 6,5-7, lūžis kriaukliškas, trapus. Gali būti baltos, gelsvai pilkos, rudos, juodos spalvos, aptinkamas daugelio geologinių sistemų nuosėdinėse karbonatinėse uolienose. Lietuvoje randamas dažnai.  Nuo seniausių laikų iki geležies amžiaus iš titnago buvo gaminami įrankiai, strėlių antgaliai, ietigaliai, vėliau titnagas naudotas skiltuvams, girnoms gaminti. Eksponatas yra netaisyklingo riedulio formos, vyraujanti spalva paviršiuje  yra balta, gelsvai balta, eksponato viduje esantis titnagas yra tamsiai pilkos spalvos. Eksponatą Varėnos rajone 2023-12-14 rado Gintarė Sakalauskienė.

Titnagas. Tai yra nuosėdinė uoliena iš amorfinio ir kriptokristalinio silicio dioksido mišinio. Uoliena yra kieta, kietumas 6,5-7, lūžis kriaukliškas, trapus. Gali būti baltos, gelsvai pilkos, rudos, juodos spalvos, aptinkamas daugelio geologinių sistemų nuosėdinėse karbonatinėse uolienose. Lietuvoje randamas dažnai. Eksponatas yra netaisyklingo riedulio formos, vyraujanti spalva paviršiuje ir viduje yra tamsiai pilka, paviršiuje titnagą dengianti luobelė yra baltos spalvos. Eksponato paviršiuje nemažai įvairaus dydžio duobučių. Eksponatą Varėnos rajone 2023-12-14 rado Gintarė Sakalauskienė.

Moldavitas. Moldavitas yra tektito atmaina. Tektitas - lašelių formos stiklo gabaliukai, susidarę iš žemiškos medžiagos, išsilydžiusios meteorito kritimo metu. Išsilydžiusios medžiagos lašeliai išblaškomi virš meteorito kraterio, o vėliau vėl nukrenta ant žemės paviršiaus didelėje teritorijoje. Eksponatas pavadintas moldavitu, nes jo daugiausia randama Vltavos upės baseine, Čekijoje. Vltava vokiškai vadinama Moldau. Manoma, kad moldavitas susidarė iš smėlio ir žvyro mišinio su organikos priemaiša prieš 15 milijonų metų į žemę nukritus achondritiniam meteoritui. Eksponatas yra žalios spalvos, pusiau skaidrios, mažytės moldavito skeveldros. Eksponatą Vrabče smėlio karjere netoli Češsky Krumliov, Čekijoje rado G. Skridlaitė.

Titnagas. Tai yra nuosėdinė uoliena iš amorfinio ir kriptokristalinio silicio dioksido mišinio. Uoliena yra kieta, kietumas 6,5-7, lūžis kriaukliškas, trapus. Gali būti baltos, gelsvai pilkos, rudos, juodos spalvos, aptinkamas daugelio geologinių sistemų nuosėdinėse karbonatinėse uolienose. Lietuvoje randamas dažnai. Nuo seniausių laikų iki geležies amžiaus iš titnago buvo gaminami įrankiai, strėlių antgaliai, ietigaliai, vėliau titnagas naudotas skiltuvams, girnoms gaminti. Eksponatas yra apvalainos formos titnago rieduliukas. Eksponato spalva tamsiai pilka, paviršius dalinai padengtas baltos spalvos plutele. Eksponatą Varėnos rajone 2023-12-14 rado Gintarė Sakalauskienė.

Milonitizuotas granitas. Granitas yra magminė intruzinė granitoidų grupės uoliena iš felzinių mineralų (kvarco, feldšpatų) ir feminių mineralų (biotito, raginukės, granatų). Struktūra granitinė, ksenomorfinė vienodo grūdėtumo arba porfyroidinė. Tekstūra masyvioji, kartais fluidalioji ir rutulinė. Spalva įvairi: rausva, rožinė, pilka, gelsva ir kt. Granito susidarymas siejamas su magmatizmo procesais. Granitas yra paplitęs tarp kristalinio pamato uolienų. Tai gera statybinė medžiaga, iš kurios gaminama aukštos kokybės skalda, apdailos plokštės, laiptai, paminklai ir kt.  Eksponatas yra milonitizuotas granitas - paveiktas milonitizacijos, t.y. granite atsiradusios plastiškos deformacijos dėl dinaminio metamorfizmo. Eksponato pagrindinė masė yra tamsiai pilkos spalvos, joje ryškūs dideli rausvos spalvos kalio feldšpatai. Eksponato paviršius apzulintas, jis yra duonos kepaliuko formos. Eksponato radimo vieta yra nežinoma.

Kalcitas. Tai santykinai pastovi kalcio karbonato atmaina. Gali būti bespalvis, baltas, gelsvas, rožinis, žalsvas ir kt. Skalumas tobulas pagal romboedrą, blizgesys stiklo ar perlamutro, trapus, kietumas 3. Šnypšdamas ir putodamas tirpsta druskos rūgštyje. Dažnai sudaro drūzas, dvynučius. Agregatai būna grūdėtieji, tankūs, lakšteliniai. Naudojamas pramonėje, metalurgijoje. Eksponatas yra netaisyklingos formos, rausvai pilkos spalvos, kai kurie kristalai įšsidėstę vėduoklės forma. Eksponato radimo vieta nežinoma. 

Kvarcas. Kvarcas – oksidų klasės mineralas SiO₂. Būna labai daug spalvų ir atspalvių. Tai vienas labiausiai paplitusių mineralų. Kvarcas yra viena pagrindinė magminių rūgščiųjų, metamorfinių bei nuosėdinių uolienų sudėtinė dalis. Skaidrūs gražūs kristalai yra juvelyriniai akmenys. Naudojami akustikoje, optikoje, stiklo, keramikos ir chemijos pramonėje ir kt. Eksponatas yra netaisyklingos pailgos formos kvarco gabaliukas, pilkos spalvos su oranžinės spalvos uolienos priemaišomis, pusiau skaidrus,  Eksponato radimvietė nežinoma.

Bazaltas (Mandelšteinas)  – dar vadinama migdoline lava, tai vienalytė tamsios spalvos magminė efuzinė uoliena, vulkaninės kilmės, bazinės sudėties, korėtos migdolinės tekstūros su pavienėmis tuštumomis ir tuštumomis, kurios užpildytos kvarco iki 6 mm ir chalcedono iki 10 mm kristalais. Porfyrinės struktūros, chalcedono kristalų paviršius apsitraukęs žalsvos spalvos dūlėjimo plutele. Eksponatas yra iš Indijos, atrodo kaip su žaliais burbuliukais.

Bazaltas (Mandelšteinas)  – dar vadinama migdoline lava, tai vienalytė tamsios spalvos magminė efuzinė uoliena, vulkaninės kilmės, bazinės sudėties, korėtos poringos tekstūros su poromis ir tuštumomis, kurios užpildytos kvarco iki 10 mm ir chalcedono iki 17 mm kristalais. Porfyrinės struktūros, chalcedono kristalų paviršius apsitraukęs žalsvos spalvos dūlėjimo plutele. Eksponatas yra iš Indijos, atrodo kaip su žaliais burbuliukais, trupantis.