Autoportretas, 1984 m.
Paveikslo tamsiame fone – kūrinio autorius A. Kostkus, stovintis visu ūgiu kieme ant grindinio. Rankose laiko šuns letenas.
Signatūra: 1984 A. Kostkus (paveikslo apačioje, dešinėje)
Paveikslo tamsiame fone – kūrinio autorius A. Kostkus, stovintis visu ūgiu kieme ant grindinio. Rankose laiko šuns letenas.
Signatūra: 1984 A. Kostkus (paveikslo apačioje, dešinėje)
Paveiksle nutapytas vaizdas, matytas paties menininko, atvykus į Vorkutos lagerį (Komija, Rusija) atlikti bausmę. A. Kostkevičius- Kostkus, kaip buvęs Lietuvos karininkas, sovietų saugumo suimtas 1950 metais ir nuteistas 25 metams lagerio. Paveiksle vaizduojamas skurdus gyvenimas tremtyje, Sibiro kaimo glūdumoje. Pirmame plane - šiaurės pašvaistės apšviestas, aukšta spygliuota viela aptvertas lagerio barakas. Greta – nedideli tremtinių barakai. Tarp barakų kūrenama metalinė krosnis - ,,buržuika“. Antrame paveikslo plane pavaizduota skurdi tundros augmenija. Koloritas tamsių, sodrių spalvų. Dominuoja šalti žalios, pilkos, mėlynos spalvų tonai ir pustoniai.
Suvenyras–širdelė pasiūta politinės kalinės Salomėjos Pupiūtės–Tūrienės.
Salomėja Pupiūtė–Tūrienė gimė 1926 m. vasario 15 d. Kazlų Rūdos valsčiuje, Marijampolės apskritis. Už antisovietinę veikla 1945 m. buvo simta, kalinta Lukiškių kalėjime Vilniuje, vėliau nuteista 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. Bausmę atliko Pečioros lageryje. Į Lietuvą grįžo 1954 metais.
Rankdarbis. Takelis. Tiesiamas ant stalo. Nunertas vąšeliu iš baltos spalvos medvilnių siūlų su kvadrato formos baltos spalvos medvilninio audinio detalėmis. Kraštai apnerti kiauraraščiu bangelėmis. Nunėrė tremtinė Marijona Gurevičienė, Tiumenės sr., 1950 – 1952 m.
Marija Gurevičienė kartu su sūnumi Justinu ir tėvu 1948 m. gegužės mėnesį buvo ištremti į Tiumenės sr. Tėvas mirė pakeliui į tremtį. Marija ir Justinas 1956 metais grįžo į Lietuvą.
Rankdarbis. Takelis. Tiesamas ant stalo. Iš baltos spalvos medvilninių siūlų nunertas vąšeliu kiauraraščiu. Nunėrė tremtinė Marijona Gurevičienė, Tiumenės sr., 1950 – 1952 m.
Marija Gurevičienė kartu su sūnumi Justinu ir tėvu 1948 m. gegužės mėnesį buvo ištremti į Tiumenės sr. Tėvas mirė pakeliui į tremtį. Marija ir Justinas 1956 metais grįžo į Lietuvą.
Takelis išsiuvinėtas tremtinės Genutės Kavaliauskaitės–Budnikienės.
Genutė Kavaliauskaitė–Budnikienė 1948 m.gegužės 22 d. ištremta į Igarką, Krasnojarsko kraštą.
Staltiesėlė. Juodos spalvos medvilinis audinys. Viduryje įvairiaspalviais šilkiniais siūlais išsiuvinėti stilizuoti gėlių žiedai, lapeliai, koteliai. Kraštai apsiūti siuvamąja mašina. Išsiuvinėjo tremtinė Stasė Gasiūnaitė, 1950 m.
Stasė Gasiūnaitė gimė 1922 m. rugsėjo 4 d. Pakruojo rajone, ūkininkų šeimoje. 1948 m. gegužės mėn. Gasiūnų šeima: tėvas, motina, dukra Stasė ir Stasės dukra Vlada, gimusi 1945 m. kovo 20 d., sovietų represinių struktūrų buvo ištremta į Krasnojarsko kr. Sovetskio r., Vyrbazaikos k. Į Lietuvą sugrįžo 1958 m.
Sveikinimas išsiuvinėtas ant audinio. Siuvinėjo politinė kalinė Elena Poskaitė–Kryževičienė.
Elena Poskaitė–Kryževičienė gimė 1928 m.sausio 29 d. Leliūnų meistelyje, Utenos r. Už ryšius su partizanais 1949 m. suimta ir nuteista 10 metų lagerio. Bausmę atliko Intos lageryje. Į Lietuvą grįžo 1956 metais.
Siuvinys–šukinė pasiūta ir išsiuvinėta politinės kalinės Elenos Poskaitės–Kryževičienės.
Elena Poskaitė–Kryževičienė gimė 1928 m. Leliūnų miestelyje, Utenos sps. 1949 m. už ryšius su partizanais suimta ir nuteista 10 metų lagerio. Bausmę atliko Intos lageryje. Į Lietuvą grįžo 1956 metais.
Servetėlė pasiūta ir apnerta politinės kalinės Janinos Babenskaitės–Simonavičienės.
Janina Babenskaitė–Simonavičienė gimė 1927 m. Vilkijos valsčiuje, Kauno r. Už antisovietinę veiklą 1948 m. suimta ir nuteista 10 metų lagerio. Bausmę atliko Mordovijos lageryje. Į Lietuvą grįžo 1955 metais.
Kalinio numeris. Nr. H-581. Mordovijos lagerio politinės kalinės Jonės Jalinskaitės – Kluonienės. Numeris baltos spalvos dažais užrašytas ant juodos spalvos vilnonio audinio. Mordovija, 1947 – 1956 m.
Jonė Jalinskaitė – Kluonienė gimė 1926 m. Atkočių k., Ukmergės apskr. Baigė A. Smetonos vardo Ukmergės mergaičių gimnaziją, dirbo mokytoja. Dirbdama mokykloje, vadovavo pogrindinei politinei organizacijai „Laisvieji sakalai“, palaikė ryšius su partizanais. 1947 m. buvo suimta, kalinta Lukiškių kalėjime, nuteista 10 metų kalėti lageryje. Bausmę atliko Mordovijos lageryje. Į Lietuvą grįžo 1956 m.
Izabelės Barzdienės siuvinėtas takelis, Altajaus krašte, 1955 m.
Izabelė ir Petras Barzdai, 1941 m. birželio 14 d. buvo ištremti į Altajaus kraštą. Petras Barzda mirė tremtyje, Izabelė grįžo į Lietuvą