LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Ant medinio pagrindo stovi angelas, rankose laiko prie lūpų priglaustą dūdą, sparnai maži.

Juridiniai ir fiziniai asmenys, norintys viešai naudoti šio kūrinio vaizdą, privalo gauti kūrinio autoriaus sutikimą.

 Valtyje stovi trimituojantis angelas, drabužiai ilgi, laisvi, sparnai dideli.

Stovinčio angelo figūra, ilgais laisvai krintančiais rūbais. Rankose, ties krūtine laiko širdelę. Plaukai iki pečių, sparnai dideli užlenkti į priekį.

Juridiniai ir fiziniai asmenys, norintys viešai naudoti šio kūrinio vaizdą, privalo gauti kūrinio autoriaus sutikimą.

Spalvingas angelas, ornamentuotais raštais ir gėlėmis drabužiais. Angelas laiko suglaudęs rankas prie krūtinės. Spalvos melsva, žalsva, rusva ir balta. Sparnai nedidukai, kylantys aukštyn.

Juridiniai ir fiziniai asmenys, norintys viešai naudoti šio kūrinio vaizdą, privalo gauti kūrinio autoriaus sutikimą.

Angelas  basomis stovi ant rūtomis išdrožinėto pagrindo. Ties krūtine ant ištiestų delnų laiko paukštį. Angelo rūbas ilgas laisvai krintantis, besivejantis apie kojas, plaukai siekia pečius, nubraukti ant kairio peties. Sparnai išskleisti.

Juridiniai ir fiziniai asmenys, norintys viešai naudoti šio kūrinio vaizdą, privalo gauti kūrinio autoriaus sutikimą.

Ant vieno kelio priklaupęs, žvakę laikantis angelas simbolizuoja liūdesį, sielvartą ir skausmą. Lietuvių liaudies mene du klūpantys angelai su žvakėmis rankose tradiciškai buvo komponuojami abipus Pietos – Dievo Motinos, ant kelio laikančios mirusio Jėzaus kūną, – skulptūros. Jais buvo papildomi ir kiti Kristaus kančią ir Dievo Motinos sielvartą perteikiantys siužetai, dekoruojami altoriai ir koplytėlės. (Dalia Tarandaitė)

Panevėžietis Arvydas Petrulis su žygeivių judėjimo entuziastais dar sovietmečiu ėmė tvarkyti apleistus partizanų, sukilėlių, knygnešių kapus. Sutvarkius kapą reikėjo kryžiaus ar koplytėlės. Pradžioje jų parūpindavo Paberžės (Kėdainių r.)  klebonas vienuolis kapucinas tėvas Stanislovas (Mykolas Dobrovolskis). Ilgainiui prašyti  pasidarė nepatogu ir paminklus drožti pradėjo pats Arvydas. Daugelį kryžių ir koplytėlių, kuriuos tuomet išdrožė, jau apgadino laikas ir žmonės.

2011 m. apsilankęs Anykščiuose Angelų muziejaus ekspozicijoje tautodailininkas atpažino savo sukurtą angelą. Skulptūrėlė buvo išdrožta koplytėlei, greičiausiai stovėjusiai Biržų girioje. Vėliau ji atsidūrė antikvariate, buvo nupirkta Beatričės Kleizaitės-Vasaris angelų kolekcijai ir su kitais eksponatais padovanota Anykščiuose steigiamam Angelų muziejui.(Dalia Tarandaitė)

Juridiniai ir fiziniai asmenys, norintys viešai naudoti šio kūrinio vaizdą, privalo gauti kūrinio autoriaus sutikimą.

Angelas ilgais drabužiais klūpo ant kelių, maldai sudėtomis prie krūtinės rankomis. Vilki lyg tai šarvus. Sparnai nulūžę, galva šiek tiek palenkta į priekį.

Angelas ilgais drabužiais stovi ant pagrindo, maldai sudėtos rankos, plaukai siekia pečius, sparnai išskleisti už nugaros.

Angelas klūpo pasisukęs į kairę, rankos sulenktos, dešinėje laiko žvakidę su ilga žvake. Plaukai trumpi, sparnai nedideli vienas už kito.

Senajame lietuvių liaudies mene pavienės angelų skulptūros sutinkamos retai (išskyrus Arkangelo Mykolo ir Angelo sargo atvaizdus). Tačiau angelai  yra neatsiejami daugelio skulptūrinių grupių - Pietos, Nukryžiavimo, Jėzaus gimimo ir kt. - elementai. Ši skulptūrėlė, greičiausiai, yra iš Jėzaus gimimo (Betliejaus) skulptūrinės grupės. Galvą palenkusį, rankas į šalis ištiesusį angelą lietuvių liaudies meistrai dažnai vaizduodavo stovintį prie ėdžių su kūdikiu Jėzumi. (Dalia Tarandaitė)

Angelas stovi ant aukšto pagrindo, basomis. Drabužis ilgas, sujuostas mėlyna juosta, kuri nusidriekia į kairę pusę. Rankos sulenktos per alkūnes, kairėje laiko žvakę.