LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Nuotrauka „Garliavos Švč. Trejybės bažnyčia“; fotografas Kazys Lukšys (C. G. Luksis); fotografuota 20 a. 3 dėš. Nuotraukoje įamžinti Garliaos bažnyčios paradinis fasadas ir vartai. Nuotrauka su nevienodo pločio baltomis paraštėmis. Fotografijos averse apatiniame kairiajame kampe baltomis raidėmis parašyta „Garliavos Bažn.“. Reverse atspausdinta: (punktyru) kvadratas pašto ženklui, kurio centre  trimis eilėmis išdėstytas tekstas –  „PLACE / STAMP / HERE“, o kampų viduje – po raidę „D / O / P / S“; viršuje tekstas tuščiavidurėmis raidėmis – „POST CARD“, kairėje mažesnėmis – „CORRESPONDENCE“, dešinėje – „ADDRESS“. Kairėje pusėje vertikalia kryptimi uždėtas violetinės spalvos antspaudas – „Photo by / C. G. LUKSIS / Raseiniai Lithuania“. Apačioje ranka grafito pieštuku parašyta – „XX a. trečias dešimtmetis“.

Fotoatvirukas "Godlewo" (Garliava); fotografas ir leidėjas Fritz Krauskopf; išleista apie 1916 m.; spausdinta Karaliaučiuje (Vokietijos inperija). Nufotografuota pagrindinė Garliavos gatvė (dabar Vytauto g.) grįsta akmenimis - brukas. Gatve važiuoja arkliais kinkytas vežimas (šalia iš kairės eina šviesus pakaitinis arklys(?). Abipus gatvės pavieniai namai. Tolumoje kairėje matosi baltas didesnis pastatas žydų sinagoga (?). Kairiajame viršutiniame kampe atspausdinta "Goglewo". Reversas atvirlaiškio tipo - atspausdintos linijos pašto ženklui ir adresui, o kairėje paraštėje leidėjo rekvizitai "1104 Verlag Fritz Krauskopf, Konigsberg i. Pr. U Ostseebad Cranz". Juodas antspaudas "KD Feldpostexp. / 17 3. 16. 8-9 V / der 83 Inf. Dil." (karo lauko paštas). Mėlynas antspaudas "Infanterie-Regiment Nr. Nr. 329 / 5 Kompagnie". Atvirlaiškio viršuje ranka violetiniu rašalu parašyta "Rusland d. 6. 3 (9?). 1916. Laiškas siunčiamas į "Zwikau in Sachsen (Saksonijos Šveicarija) pas kepėją Brelscheideri".

Fotoatvirukas „Erntefest – Pabaigtuvės“. Atvirukas su nevienodo pločio šviesiomis paraštėmis, nuotraukos reprodukcija spausdinta juodu rudo atspalvio dažu. Reprodukcijoje pavaizduotos besišypsančios moterys su tautiniais kostiumais; fone matosi Karmėlavos Šv. Onos bažnyčia; kairėje tekanti Neris. Viena iš moterų laiko nupintą vainiką iš varpų. Manoma, kad švenčiama rugiapjūtės pabaiga. Atviruko reverse žaliu dažu atspausdinta: dešinėje skirtingo ilgio penkios punktyrinės linijos ir viena pastorinta adresui ir stačiakampis pašto ženklui, bei tekstas kairėje apačioje – „Erntefest – Pabaigtuvės“ ir per vidurį – „Spindulys“; kita kryptimi (vertikaliai) centre – „Verlag P/B „VIKTORIA“, Kaunas, Laisvės al. 42. Tel. 23332.“ ir logotipas su raide „V“ apskritame dviejų šakelių vainike. Kairėje pusėje ranka grafito pieštuku parašyta – „Karmėlava, / 1944 m“.

Fotoatvirukas „Sugriauta Garliavos bažnyčia“; fotografas Alfred Kuhlewindt; leidėjas Gebruder Hochland; išleista apie 1916 m.; spausdinta Karaliaučiuje (Vokietijos inperija). Nufotografuota: susprogdintos Garliavos Švč. Trejybės bažnyčios fasadas ir vartai. Priekyje stovi vyras vilkintis kariška uniforma. Atvirlaiškis su nevienodo pločio šviesiomis paraštėmis (dešinė platesnė). Apatinėje paraštėje atspausdinta – „Vom östlichen Kriegsschauplatz. Gedlewo. Die zerschossene Kirche“. Nuotraukos apatiniame dešiniajame kampe tamsiame fone yra balti skaičiai „288.“. Plačiojoje paraštėje ranka violetiniu pieštuku parašytas tekstas – laiško reverse tęsinys. Reversas atvirlaiškio tipo – atspausdintos linijos pašto ženklui ir adresui, o kairėje paraštėje vertikaliai, dviem eilutėmis – leidėjo rekvizitai „Verlag Gebruder Hochland, Konigsberg i. Pr. Originalaufnah von / Hofphotograph A. Kuchlewindt, offizieller Kriegsphotograph, Konigsberg i. Pr.“. Dešiniajame viršutiniame kampe yra juodos spalvos apskritas antspaudas (nukirstas) – „KD Feldpost.. / 16.4.16. 2.3 N / der D. Landw. DN." (karo lauko paštas). Laiškas surašytas ranka violetinės spalvos pieštuku (?), vokiečių kalba.

Per Pirmąjį pasaulinį karą buvo išsprogdinti Garliavos bažnyčios bokštai. Iki 1923 m. bažnyčia buvo suremontuota, bet liko neatstatyti jos bokštai. Bažnyčios bokštai atstatyti tik 1935 m.

Fotoatvirukas „Kirche in Godlewo“ (Garliavos bažnyčia); fotografas ir leidėjas Fritz Krauskopf; išleista apie 1916 m.; spausdinta Karaliaučiuje (Vokietijos inperija). Nufotografuota: susprogdinta Garliavos Švč. Trejybės bažnyčia su tvora ir vartais ir keturi raiti kareiviai. Viršuje – dangaus fone atspausdinta – „Kirche / in Godlewo“. Reversas atvirlaiškio tipo – atspausdintos linijos pašto ženklui ir adresui, o kairėje paraštėje leidėjo rekvizitai „1105 Verlag Fritz Krauskopf, Konigsberg i. Pr. U Ostseebad Cranz“ ir ovalo emblema – „GRAPH. GES / BERLIN“. Dešiniajame viršutiniame kampe yra juodos spalvos apskritas antspaudas – „KD Feldpost station. / -7.11.16. 4-5 N / Nr 214 a" (karo lauko paštas). Violetinis kvadratinis antspaudas sunkiai įskaitomas – „Armjemings- / Bataillon 100 / 2. Kompagnie / Brief - Stempel“. Laiškas surašytas ranka pilku grafito pieštuku (?), vokiečių kalba; tekstas rašytas dviem kryptimis.

Per Pirmąjį pasaulinį karą buvo išsprogdinti Garliavos bažnyčios bokštai. Iki 1923 m. bažnyčia buvo suremontuota, bet liko neatstatyti jos bokštai. Bažnyčios bokštai atstatyti tik 1935 m.

Nuotrauka „Vandžiogalos bažnyčia ir varpinė“; nežinomas fotografas; apie 1940 m.; Vandžiogala, Lietuva. Nuotrauka su baltomis banguotomis paraštėmis. Joje užfiksuota Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia ir šalia stovinti varpinė (kairėje). Pastatai mediniai. Bažnyčios tvora ir vartai mūriniai. Nuotraukos reverse ranka grafito pieštuku parašyta – „VANDŽIOGALA / ~1940 m“.

Fotoatvirukas „Zapyškio bažnyčia. The Curch of Zapiškis Lithuania“; fotografas ir leidėjas Mikas Pranckūnas. Fotoreprodukcijoje užfiksuota Zapyškio Šv, Jono Krikštytojo bažnyčia, fotografuota nuo pietvakarių į Nemuno pusę. Apatiniame dešiniajame kampe matosi išlikęs tvoros fragmentas. Atvirlaiškis su nevienodo pločio šviesiomis paraštėmis, nuotraukos reprodukcija spausdinta juodu melsvo atspalvio dažu. Išdidinus matomas tamsesnių nuotraukos vietų retušavimas. Apatinėje paraštėje atspausdinta teksto eilutė – „Zapyškio bažnyčia  The Curch of Zapiškis Lithuania“. Atviruko reverse dešinėje apačioje atspausdintos keturios linijos adresui ir tekstas: viršuje kairėje – „Įdomiausia Lietuvoje savo stiliumi bažnyčia. / Spėjama, kad jaunas Vytautas grįždamas / iš medžioklės sustodavo čia pasilsėti“; kita kryptimi (vertikaliai) yra dvi eilutės teksto dalinančio atviruko plotą pusiau – „Fotografavo ir išleido M. Pranckūnas, Kaunas, Liaudies namai / Perspausdinti draudžiama.“; apatiniame dešiniajame kampe – „C 488“. 

Atvirukas „Pažėrų bažnyčios projektas“ išleistas 1991 m.; Kaunas, Lietuva. Aversas: Pažėrų bažnyčios projekto-piešinio nespalvota reprodukcija ant gelsvo storesnio popieriaus. Ant piešinio viršutiniame dešiniajame kampe parašyta „Pažėrų b.“, o po reprodukcija, paraštėje, atspausdinta ar ranka grafito pieštuku parašyta – „Pažėrai 1936 m.“. Reversas: juodu dažu pastorintame) rėmelyje atspausdintas informacinis tekstas: viršuje dešinėje – „"Mano namai – maldos namai" / (V. Jėzaus Kristaus žodžiai. Luko XIX, 18)“; žemiau centre –  „VILKAVIŠKIO VYSKUPIJOS PAŽĖRŲ R.K. PARAPIJOS / ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDIES BAŽNYČIA / Projektavo arch. dr. S. Kudokas / Bažnyčia pradėta statyti 1936 m.“; žemiau kairėje – „Pažėrai, 1936.VIII.1.“; žemiau dešinėje – „Kun. Jonas Rugys / Pažėrų par. administratorius“. Po rėmeliu – apatinėje paraštėje leidėjo rekvizitai – „"Spindulys". 1991. 1471. 5000.“.

Nuotrauka „Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčia ir varpinė “; nežinomas fotografas; fotografuota iki 1930 m. Nuotraukoje įamžintas šoninis bažnyčios fasadas ir varpinė (dešinėje). Bažnyčios fasadą centre užstoja medis. Apatiniame dešiniajame kampe stovi triratė motorinė transporto priemonė. Fotografijos reverse (atvirkščiai fotografijos aversui) atspausdinta: (punktyru) keturkampis pašto ženklui, kurio centre trimis eilėmis parašyta „PLACE / STAMP / HERE“, o kampų viduje po raidę „D / O / P / S“; viršuje tekstas tuščiavidurėmis raidėmis „POST CARD“; kairėje mažesnėmis – „CORRESPONDENCE“, dešinėje – „ADDRESS“. Apačioje ranka grafito pieštuku parašyta – „Čekiškė, Kauno raj. iki 1930 m.“. Gali būti, kad fotografas yra Kazys Lukšys, nes braižas ir fotografinis popierius toks pats kaip ir kitų dviejų tuo pačiu metu pirktų fotografijų (F 1327; F 1328) ant kurių yra fotografo antspaudai su rekvizitais.

Nuotrauka „Velykų stalas Raudondvario grafų Tiškevičių dvare“ gauta 2024 m. gegužės 23 d.; fotografas nežinomas; 19 a. pab. – 20 a. pr. Fotografuota Raudondvario dvare (salone?), grafų Tiškevičių valdymo laikotarpiu. Nuotraukoje: puošniame interjiere prie padengto stalo stovi du vyrai – dvaro tarnautojai. Pirmame plane – puošniai serviruotas stalas, kuris pastatytas pereinamose patalpose su dvivėrėmis durimis; kairėje kraštinėje matosi pirmų dvivėrių durų stakta su vyriais; stalas uždengtas balta staltiese ir gausiai papuoštas mažomis pakalnučių puokštelėmis; stalo priekyje yra dubenėlis su margučiais; stalo gale didelis dubuo su bandelėmis ar kiaušiniais (panaši forma); lėkštėse įdėtos svečių kortelės ar servetėlės (vaizdas neryškus); stalo viduryje kairėje pusėje matosi avinėlio su iškeltu kaspinu skulptūrėlė – Velykų simbolis (Dievo Avinėlis su pergalės vėliava); tolimiausioje patalpoje gausu egzotinių augalų; kairėje pusėje ant sienos pakabintos keturios dekoratyvinės lėkštės, o po jomis stovi spintelė-indauja su veidrodine sienele; toje spintelėje matosi žirgų su raiteliais skulptūrėlės; ant spintelės pakaitinių lekščių stirta; viršuje kabo įspūdingas šviestuvas. Stalo gale stovi du vyrai: kairėje pusiau už durų ir stao dešinėje. Pasak vertybės pateikėjos kairėje stovintis vyras – jos tolimas giminaitis – Juozas Chodačinskas (Chodaczynsky) tarnavęs Raudondvario dvare ekonomu. Dešinėje stovintis baltai apsirengęs vyras – nežinomas, bet spėjama, kad jis – dvaro virtuvės šefas. Vertybės pateikėja–dovanotoja nenorėjo prisistatyti. Užrašė tik inicialus „Margarita An.“. Reverse įrašų nėra.

Apie Chodačinskus (Chodočinskus) gyvenusius ir dirbusius Raudondvaryje. Peržiūrėjus senas dvaro sąskaitas rasta, kad yra daugybė „Chodaczynsky“ pavardę turėjusių dvaro tarnautojų. Panašu, kad XIX a. II pusėje, kone visa Chodačinskų giminė darbavosi Tiškevičių dvare. Nuotraukoje stovi du vyrai – dvaro virėjas (dešinėje) ir Juozas Chodačinskas (kairėje, truputį pasislėpęs už durų), kaip įvardijo vertybės pateikėja, dvaro ekonomas. Raudondvario dvare grafo Benedikto Emanuelio Tiškevičiaus valdymo laiku dirbo ne vienas Chodačinskų giminės žmogus: dvaro sąskaitose minimas liokajus Benediktas Chodačinskas; taip pat užfiksuota, kad dvare dirbo Jonas Chodačinskas, o apie 1863 m. minimas „berniukas prie vaistinėlės“ Juozapas Chodačinskas, dailidė Pranciškus Chodačinskas, šaltkalvis Antanas Chodačinskas, skalbėja Chodačinskienė. Panašu, kad Raudondvaryje tuo laikotarpiu galėjo būti ne vienas žmogus Juozo Chodačinsko vardu ir pavarde. 1863 m. bažnyčios metrikuose kaip vestuvių Raudondvaryje liudininkas minimas Juozapas Chodačinskas, tai negalėjo būti tas pats asmuo, kaip apie 1860 m. gimęs dvaro sargo Motiejaus Mikorskio anūkas (veikiausiai) Juozapas Chodačinskas (1859/1860? –1928; Salomenka). Bet kokiu atveju, Chodačinskų giminė buvo neabejotinai tampriai susijusi su Raudondvario grafų Tiškevičių dvaru.

2024 m. gegužės 26 d. į Kauno rajono muziejų atėjo du lankytojai. Moteris išsitarė, kad jos protėvis čia dvare raštininku dirbo. Paklausus, kokia buvo jo pavardė, pasakė: „Chodačinskas“. Su moterimi kartu buvęs vyras (giminė, kaip supratau), pasakė: „Mano senelis buvo Benediktas Chodačinskas“.

Pasirodo, kad lig šiol rūmų pakalnėje esantis raudonų plytų liokajaus namas anksčiau buvo mokykla, o kai ji apie 1905 m. sudegė, grafas Tiškevičius, rašoma, jį padovanojo savo tarnui Leonardui Chodačinskui. Apie 1966 m. tame name dar gyveno (galimai jo giminaitis?) Pranas Chodočinskas, gimęs 1894 m.

Susidaro vaizdas, kad Chodočinskų giminė iš kartos į kartą tarnavo Raudondvario dvare.

Nuotrauka „Ežerėlio durpyno darbuotojos“; fotografas nežinomas; apie 1935 m.; Lietuva. Nufotografuotos penkios jaunos moterys Ežerėlio durpyne darbo metu, stovinčios arba pasilenkusios į krūveles kraunančios durpių briketus. Nuotrauka su baltomis paraštėmis ir banguotai apkirptais kraštais. Reverse ranka grafito pieštuku parašyta „Ežerėlis / 1935“; popieriaus paviršiuje likę rudi klijų šuorai ir violetinės spalvos popieriaus plaušeliai (išplėšta iš fotografijų albumo); apatiniame dešiniajame kampe žalios spalvos anspaudas „...s Fonda / C0014“ ir net penki fotografinio popieriaus gamintojo melsvi apskriti antspaudai „Guilleminot / Dinox / Guilleminot“.