LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Fotoaparatas mediniu korpusu, kvadratinėmis dumplėmis ir 1 medine kasete negatyvui, tvirtinamas ant stovo, pagamintas 20 a. p. pusėje. Ant korpuso nėra gamintojo ženklo, gali būti, kad jis pamestas. Šiam fotoaparatui pritaikytas objektyvas iš kito aparato. Ant objektyvo įsukamo lešio metalinio krašto yra toks užrašas: "Periskop "Alpha" I : II  Ica Akt. - Ges." Ant diafragmos užrakto užrašas: "Ica Akt. Ges. Dresden." Diafragmos skalės padalos: "36 25 16 12,5 11". Tokie objektyvai, pagaminti Vokietijos kompanijoje "ICA", įkurtoje 1909 m. Drezdene, buvo naudojami fotoaparatuose "Ica Volta", "Sirene". Literatūroje  rašoma, kad fotoaparatai su tokiais objektyvais gaminti 1914-1930 m. Veikimas: fotoaparato korpuso nugarinėje dalyje atidaroma ir atlenkiama sienelė, metalinio sraigto, esančio aparato apačioje pagalba išskleidžiamos dumplės. Atlenkiamos sienelės korpuse įtaisyti bėgeliai, kuriais važinėja dumplės. Atstumas tarp kasetės ir objektyvo, t. y. galimas nustatyti židinio nuotolis iki 30-ties cm. Medinės dvipusės, sunumeruotos kasetės vienoje pusėje yra negatyvas - stiklo plokštelė - 9x12 cm, ji įstatyta į originale nebuvusį medinių tašelių rėmelį, sutvirtintą vielutėmis kampuose. Antroje kasetės pusėje rėmelio vidaus išmatavimai: 13x18 cm. Pagal negatyvų išmatavimus, aprašoma kamera atitiktų "ФДК 13x18" modelį, gamintą Sovietų sąjungos respublikose. Charkove 1930-1987 gamintas kelioninis fotoaparatas "ФКД 13x18" yra beveik identiškas aprašomam eksponatui. Fotoaparatas buvo naudojamas Smilgių miestelio (Panevėžio r.) Vlado Žaromskio fotoatelje laikotarpyje tarp dviejų pasaulinių karų. Fotografas Vladas Žaromskis po karo persikėlė į Pociūnų tarybinį ūkį (Radviliškio r.)  kur dirbo staliumi, jam mirus fotoaparatas atiteko sūnui Viliui, gimusiam ir augusiam Pociūnų k.

Bezmėnas. Strypas stačiakampio skersinio pjūvio. Ties viduriu cilindro formos svorelis. Ant jo išraižyti skaičiai 1837. Strypo gale kablys sveriamam daiktui pakabinti. Ant bezmėno strypo slankiojanti iš virvės padaryta kilpa su pagaliuku bezmėnui laikyti.

Piestos pagrintas apskritas. Sienelės truputį siaurėjančios į apačią.  Apačioje, ties pagrindu įstatyta tekinta rankena.

Pakabinama spyna su raktu, kalvio kalta, pusiau apvali, viršus profiliuotas. Priekyje profiliuota skylė į kurią įstatytas raktas. Virš jos profiliuota judanti plokštelė - dangtelis, skylei uždengti. Raktas padarytas iš tuščiavidurio strypo, kurio viename gale kiaurymė, kitame gale, šone, trumpa plokštelė su danteliais. Spyna veikianti.

Metalinis apvalus konteineris, skirtas laikyti ir transportuoti kino juostas. Naudotas Radviliškio miesto ir rajono kino teatruose. Konteineris nuo pusės atvožiamu dangčiu, skirtas laikyti 16 mm kino juostoms. Konteinerio vietomis nuplyšusios popierinės etiketės viršuje rusų kalba užrašyta: "ГОСКИНО СССР/ п/о "Копияфильм" / "РЯЗАНСКАЯ" / "КИНОКОПИРОВАЛЬНАЯ" / "ФАБРИКА", užrašo kairėje yra fabriko logotipas. Etiketės viduryje nurodyti duomenys apie konteineryje esantį filmą: "Учащимся об информатике и компютерах" / "Час" / "Рулон" / "Серия Фильм" / "Всего частей 3" / "Язык" / " Всего рулонов" / "Формат 16" / "Фильмокопия 2392" / "Цветная". Konteinerio etiketėje, esančioje ant šono, užrašyta: "16 мм" / "КИНО - СРЕДСТВО ПОЗНАНИЯ МИРА" /  "ЧАСТЕИЙ 3" /  "КОПИЯ N. 264". 1975 m. pradėjęs veikti fabrikas Riazanėje, buvęs vienu stambiausių SSSR gamino kino juostų kopijas iki  maždaug 1990-ųjų, kada prasidėjo 10 metų trukęs fabriko pastatų nuomos periodas. Vėliau čia veikė baldų gamybos įmonės, 2014 m. pastatus nugriovė.

Puodas, juodas, apvalus, pūstais šonais, kaklas platus.

Kino projektorius "РУСЬ", gamyklinis nr.: 8600770, pagamintas Leningrado gamykloje "ЛОМО" 1985 m. Mėgėjiškas projektorius skirtas demonstruoti filmus, nufilmuotus 8 mm ir 8 Super formato kino juostose, tiek spalvotai, tiek juodai baltai. Sinchronizatoriaus ir magnetofono pagalba filmus galima žiūrėti ir su garsu. Yra galimybė atsukti juostelę atgal, reguliuoti projekcijos greitį, sustabdyti kadrą. Projektorių galima naudoti mokymo įstaigose, namuose, žiūrint mokomuosius, mėgėjiškus filmus, arba kroniką. Į projektoriaus komplektą įeina juodas dermantino futliaras, jo šonas atidaromas ir ten įtaisytoje "lenynėlėje" sudedamos dvi gelsvos spalvos, plastikinės kino juostos ritės. Į projektorius metalinį korpusą, įsukamas kino objektyvas "ОП 1,8 nr. 860021", įstatoma apšvietimo lempa, užmaunamas ant ritės dantytas volelis. Komplektacijoje nėra laido, atsarginių dalių, naudojimo instrukcijos. Projektorius - šviesiai pilkos spalvos, metaliniame korpuse esančios reguliavimo rankenėlės, klavišai, projektoriaus ištraukiama rankena pagaminti iš plastiko. Projektorius pastatomas ant trijų kojelių, priekinės ratukinės aukštis - reguliuojamas. Nugarinė korpuso dalis yra nuimama atsukus varžtus, priekinė dalis, kurioje yra projektoriaus lempa ir objektyvas korpuse turi išsikišimą, ir nuo jo nusiima dangtelis tiesiog patraukiant. Gamykla, kurioje pagamintas projektorius, yra Leningrade, veikia nuo 1913 m., gamina elektronikos ir optikos prietaisus kariškiams ir civiliams. 1986 m. Naudojimo instrukcijoje rašoma, kad projektorius mažmeninėje prekyboje kainavo 108-130 rublių.

Nešiojama rašomoji mašinėlė "Sperry Remington Ten fifty", serijinis nr.: 91936085, pagaminta 8-tame deš. Galėjo būti pagaminta Olandijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje arba Ispanijoje. Iki padovanojimo muziejui ja naudojosi Adomas Baženskis, gyvenęs Gniezne. galėjo būti pagaminta iki 1978 m., A. Baženskis ją nusipirko valiutinėje parduotuvėje 1977-12-08, sumokėdamas 135 dolerius. Metalinio korpuso spalva - geltonos ochros, klaviatūra ir slankiojantis mechanizmas - juodi. Klaviatūros ochrinis metalinis dangtelis esantis virš klaviatūros - nuimamas. JAV kompanijos Remington ištakos siekia 1816 metus, gamino ginklus, nuo 1874 m. pirmieji masiškai pradėjo gaminti rašomąsias mašinėles. Nešiojamos mašinėlės pasaulyje pradėtos gaminti 1918 m. Po kompanijų susijungimo 1955 m. "Remington" tampa "Sperry Rand", o 1978 m. parduoda dalį verslo ir jau vadinasi "Spery  Corporaration". 1981 m. rašomųjų mašinėlių paklausa krenta, atsiradus personaliniams kompiuteriams. Rašomosios mašinėlės darbo principas praktiškai nesikeitė nuo aprašyto 1873 m. patente. "Ten fifty" modelio metaliniame korpuse vėduokle horizontaliai išdėstytos plieninės svirtelės, kurių galiukuose esančiose literose įspausti ženklai, skaičiai ie raidės. Šios svirtelės sujungtos su klavišų svirtelėmis. Klavišai įtaisyti OWERTY tipo klaviatūroje keturiomis eilėmis, penktoje eilėje yra vienas "tarpo" klavišas. Spaudžiant klavišą jo svirtelė pakelia raidžių svirtelę aukštyn ir ši per dažais impregnuotą audinio juostelę, kuri taip pat pakyla aukštyn paspaudus klavišą, mušddama į popierių įspaudžia jame reikalingą ženklą. Audinio juostelė impregnuota juodais dažais, suvyniota ant abipus svirtelių mechanizmo įtaisytų dviejų juodų plasmasinių ričių. Veleno, ant kurio įsukamas popieriaus lapas, kairėje yra rankenėlė, kuria spausdinant kairėje atsidūręs velenas grąžinamass atgal. Mašinėlė uždaroma juodu kietos plasmasės dangčiu, kurio priekyje yra rankena. Dangčio viduje yra parduotuvių tinklo "Pewex" pirkimo kvitas, kuriame nurodytapirkimo vieta, data, kaina. 1972 m. Lenkijoje pradėjo veikti taip vadinamos valiutinės parduotuvės, kuriose galima buvo atsiskaityti tik doleriais. Adomo Baženskio ranka mėlynu rašalu lenkiškai kvite parašyta: "Sto trzy dziesci piec dolarow 8. 12. 1977 maszyna do pisania 135 $".