LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Su dail. Romu Dalinkevičium sukūrėme tapybos triptiką buvusiuose SSRS MT poilsio namuose „Baltija“, Vytauto g.11 Palangoje (architektas J. Šipalis), 1978 m. Dabar vila “Auska”.

Vestibiulio marmuro sienose specialiai suformuoti intarpai meno kūriniams.

Ciklas susideda iš trijų dalių, skirtas romantiniam  pajūrio, jūros augalijos, jūros dugno floros grožiui atspindėti.

Centrinė triptiko dalis vadinasi ”Baltija”. Vaizduojamas giedras dangus, balti debesėliai, putojanti jūra, didelių bangų mėtomas tristiebis burinis laivas. Bangose įsuktos blaškosi žuvys, aštuonkojis, kalmaras, omaras… kontrastinga nuotaika, sukuriama įtampa.Šis kūrinys atsidūrė   poilsio namuose  “Žilvinas”.  Gidų aptiktas 2021 m.

Antra triptiko dalis yra pirmo aukšto vestibiulyje kairėje, įterpta tarp margo marmuro sienutės. Paveiksle vaizduojamas jūros dugnas, tarp jūržolių besislapstančios žuvys, medūza, aštuonkojis, kriauklėje slepiasi vėžiagyvis.

Trečia triptiko dalis pirmo aukšto vestibiulyje dešinėje. Paveiksle tęsiama jūros dugno temos improvizacija.Viršuje tarp augalų įsiterpęs omaras, dešinėje plaukiojanti medūza. Viduryje besislepiančios tarp jūržolių įvairios žuvys, paveikslo apačioje jūros dugne vaizduojamas besiilsintis aštuonkojis.

Įdomiausias, sudėtingiausias techniškai ir technologiškai bendras mūsų kūrinys. Sgrafito sluoksniai sąmoningai tinkuojami storesniu sluoksniu, kad linijos “grotų”, o spalvoti plokštumų sluoksniai sudarytų  reljefinę iliuziją. Komponuota daugiaplanio, estetinio ryšio sistema  su architektūra, kaip vieningas kompleksas,  jungiantis skirtingas meno rūšis. Industrinės epochos VIII dešimtmečio žmogaus darbas ir poilsis.

 Pagrindinė sienos kompozicija suskirstyta į tris dalis, langus. Pirmoje dalyje dvi sustojusios moterys, viena laiko siūlų giją, kita krepšį su siūlų kamuoliais, priekyje laukia verpimo ratelis. Centrinėje dalyje moderni cechų technika, audėjų apranga, stilizuotos keturių moterų figūros, basos, ilsina pavargusias kojas, sustojusios trumpai pauzei. Viena prisėdus atokvėpiui,  sodrus koloritas.Trečioje dalyje prie naminių staklių stovinti audėjėlė, rankose laiko audinį, priekyje kryžiokas su paruošta gija nuvyt į kamuolius. Interpretacija ir jungtis  nuo močiučių verpsčių, ratelių, audimo staklių, siūlų kamuolių, gijų….iki modernios technikos , didelių cecho plotų, dūzgiančių staklių.  Tadžikiškos medvilnės audinių  ilgiausi pluoštai sukasi į ritinius, pakeliui į dažymo, marginimo cechus…

Kūrinys- istorinis priminimas apie buvusią epochą.

KŪRINYS ALYTAUS SAVIVALDYBĖS INICIATYVA, ĮTRAUKTAS Į KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRĄ. Nr.15468.

2020m.rudenį restauruotas kūrinys UAB Opus Optimum

Alytaus Medvilnės kombinato kultūros namai (architektas V. Dičius).

Tema padiktuota džiazo muzikavimo, šokio ritmo  improvizacijos. Kompozicijos pagrindas du pagrindiniai motyvai, du besikeičiantys ritmai su tam tikromis “pauzėmis”. Dvigubas pasirinktas spalvų derinys: purpurinė raudona, perauganti į žalią - su “pauzėmis” į pilkai rudomis ir šviesiomis spalvomis. Tai dekoratyvinėmis, muzikinėmis formomis spręstas  dinamiškos kompozicijos kūrinys.

 Kūrinys neišliko. Patalpa panaikinta, pakeistas patalpų paskirties panaudojimas. Laikas verčia keistis ir keisti.

Freska “Debesėliai”ir  penkių dalių vitražai „Sode” bei vienas vitražas vestibiulio duryse. Kūriniai buvo sukurti „Šešupės“ kavinės banketinei Baltajai salei,Vilniuje  (architektas Juozapas Šipalis).

Post moderno stiliuje, specialiai architekto J.Šipalio suprojektuotame  interjere sukurta freska pusiau apvalioje nišoje.  Švelnus koloritas, lengvas. Vitražų grakštus dekoratyvus peizažo motyvų      piešinys, muzikalus banguojantis ritmas susilieja į stilistiškai vientisą konceptualų ansamblį. Iliuzija  tolių ir plaukiančių debesėlių, lyg jaukiai sėdėdami daugiaaukštyje prieš freską, pro suformuotą architektūrinį elementą - baliustradą, jaustume tolių erdvę. Nuoširdus romantiškumas….

Susiformavo originalus interjero ir dekoratyvinės dailės ansamblis. Bendra vieninga interjero erdvė apjungta freskos ir vitražo kūriniais..

Už šį ansamblį 1984 paskirta Architektų ir Dailininkų sąjungų metų premija.

Interjero paskirčiai pasikeitus, Freska bei vitražai sunaikinti, neišlikę.

Penkių dalių vitražai „Sode” bei vienas vitražas vestibiulio duryse “Vakaras”

Kūriniai buvo sukurti rekonstruotoje  uždaroje svečių salėje „Šešupės“ kavinės banketinėje Baltojoje salėje  Vilniuje  (architektas Juozapas Šipalis).

Post moderno stiliuje, specialiai architekto J.Šipalio suprojektuotame  interjere, pusiau apvalioje nišoje, sukurta  iliuzinė erdvė  plaukiančių debesėlių, lyg sėdėdami daugiaaukštyje pro suformuotą arch.elementą - baliustradą, jaustume tolių erdvę.

Buvo noras įtraukti žiūrovą į postmodernistinį žaidimą, tariamoje lodžijoje, apsuptoje žydinčio vitražų sodo, atitrūkti nuo kasdienybės.

Architekto ir dailininko galimybių saviraiškos sėkmė

Vitražuose “stiklinėse užuolaidose” vaizduojami sodo obelų šakose tarp obuolių, medžių lapų paukščiai , šakų siūbavime. Penkiuose languose raudono stiklo juosta visu  perimetru aprėmintos keturios vitražo dalys .Vitražų fonai suausti balto matinio stiklo juostom, susikirtimuose jungiasi raudonais, mažais kvadratukais, tarpuose ornamentinis  stiklo rombų lengvos faktūros fonas. Suformuota bendra vieninga romantiška žaisminga interjero erdvė, praplečianti siaurą patalpą sintezėje freskos ir vitražo kūriniais.

Už šį ansamblį 1984 paskirta Architektų ir Dailininkų sąjungų metų premija.

Interjero paskirčiai pasikeitus, Freska bei vitražai sunaikinti, neišlikę.

Dab. Lietuvos Respublikos ambasadoje Maskvoje, Rusijoje (architektas Juozapas Šipalis, interjero architektas Jonas Zibolis).

Freska-sgrafitas “Tėviškė”, retro stiliaus sprendimas. Lyg senovinė menė moderniame pastate. Sąmoningai pasirinkau mūsų mitologinę temą. Baltų kultūros motyvai, mitologinių figūrų deivės Aušrinės ir Žemynos tema, žydinčio tėviškės sodo fone. Svetinga, senos istorijos ir kultūros pasididžiavimo  šalis.

Vaisiais ir paukščiais apsupta, pasitinkanti deivė Žemyna (derlingumo, vaisingumo deivė), erškėčių krūmo fone, stovinti ant dirvono, rankose laikanti vaišes, vaisius - derliaus simbolius, šalia deivė Aušrinė, Žemynos dukra (jaunystės, kaitos, atsinaujinimo, kylančios aušros, judrumo deivė) stovinti ant gyvenimo kaitos rato.  Vėjo nešami, krentantys žiedai, galvą gaubia lanku skraidantys, sveikinantys  paukščiai, viršuje Aušrinė žvaigždė. Medžiai totemai: palinkęs ąžuolas, pilnas paukščių ulbėjimo, obelis, linkstanti nuo obuolių, vyšnia, žiedais apsipylusi ….Tėviškės sodas lyg pasakoje, pilnas gyvybės, šnaresio, garsų.

Kompozicija abipusiai pagrindinės sgrafito sienos apibėga - tęsiasi per visas likusias tris sienas. Interjere esančias spintas, nusileidžia žemyn  ir  apjuosia šoninių sienų bra

šviestuvus - kalinėto  juodo metalo, baigiasi galinėje sienoje  šakų, lapų, žiedų motyvais virš įėjimo durų.

Žemynos ir Aušrinės menė, priėmimų, valstybinio lygio susitikimų vieta. Čia Lietuvos pėdelė, kurioje 1990 m. gegužę buvo susitikimas  Lietuvos  Aukščiausios Tarybos pirmininko Vyt. Landsbergio su Rusijos prezidentu  B.Jelcinu  Filmuota medžiaga LRT menės sgrafito fone... Pasirašytas derybų protokolas, tarpvalstybinė sutartis 1991.07.29. Rusija pripažino Lietuvą.

Prieš porą metų pakeisti interjerai, sunaikintos freskos sgrafito trys dalys, užkaltas pagrindinės sienos sgrafitas gipskartonio plokštėmis. Pasikeitimų Laikas tęsiasi. (Nijolė Vilutytė) 

Pirmoji didžioji dalis laiptinėje kylant į antro aukšto vestibiulį. Mitologinė tema tęsiama - pasitinka deivė Motina “Žemyna” vaisingumo, derlingumo deivė -  moteris apipinta rugiapjūtės vainiku  javo, paukščio įvaizdžiais. Rugiapjūtės pabaiga.

Miesto gyventojos vadino “čia mūsų Marija.”

Pakilus laiptais į II aukšto vestibiulį, per penkių kolonų frizą, vyniojasi penkių dalių sgrafito kompozicija. Baltoje  lyg drobulėje  juostoje, perlendančioje pro penkių kolonų nišas, vėjo, lietaus blaškomi paukščiai, lapai. Žeimelio lygumų fone, lyg ant penklinės repetuoja paukščiai keliauninkai išskridimą. Dinamiško piešinio bangavimas užsibaigia paskutinėje kolonos nišos užsisukime.Sgrafito skulptūrinė reljefinė tektonika, leidžia sudaryti iliuzinį įspūdį judesio ir erdvės

Didelis malonumas interpretacijai, linijos šmaikščiai žaismei baltoje sgrafito  juostoje!

Pastato neaiški ateitis ir paskirtis. Atsakymo nėra ar išliks. Privatizuotas pastatas. Labai apleistas.

Buvo pastatyti 1985 m.  nauji “Komunaro” kolūkio  Kultūros namai su amfiteatrine 500 vietų  sale, su gera akustika.Labai mėgiama gyventojų ir teatro, muzikos artistų. Koncertai, spektakliai teatrai konkuravo.Pakilti nuo kasdienybės, žemės rūpesčių iki tautinio palikimo gelmių. Po Nepriklausomybės ŽEIMELIO KULTŪROS NAMAI per brangūs išlaikyti ir nugriauti per brangūs! Vietinių žmonių dūsavimai…prisiminus judrų kultūrinį gyvenimą.

Žeimelio kultūros namuose, Pakruojo raj. (architektas Henrikas Šilgalis).

Tema spręsta su architektu Č.Mazūru, ypatingo reikšmingumo objekte, to laiko valstybinio lygio didžiojoje šarvojimo šeštoje salėje

Pusapvalioje penkiapakopėje, laiptuotoje sienutėje, virš katafalko, fragmentiškai vėduokle  palaipsniui kyla freska  Paukščių takas. Simbolių ir ritmo kalba per penkias dvasinio tobulėjimo  pakopas, nuo apatinės žemiškos tamsios rudai juodos, kyla šviesėjančiai dinamišku ritmu, sparnų kirčiais,  priešpriešiniais neramiais  ritmais aukštyn iki rimstančios, šviesėjančios šaltai pilkos  Šviesos.

Mirties, atsisveikinimo su mirusiuoju,  palydėjimo, skirtingų tikėjimų susitikimas po Paukščių tako sparnais į kylančią Šviesą. Užduotis buvo labai sudėtinga, kartu su arch. Č.Mazūru radom sprendimą. Architekto idėja - sienutėje suformuota laiptuota penkiapakopė forma - įvaizdis mesto akmenuko į vandenį. Pakopose - lyg raibuliuojančios bangos, ratilais tolstančios iki išnykimo, nusinešdamos skausmą. Rimsta. Mano mintis nuo žemės kylantys išskrendantys  paukščiai, stipriai plasnojantys, sunkiai kyla aukštyn į vis stiprėjančią Šviesą. Sparnuose, linijų kirčiuose, ženklai, istorijos, pėdsakai išgyvenimų, kuriuos su savimi nusineša ,vienas paskui kitą, išskrendantys paukščiai.

Dramatiška tema-Gyvenimas!

Buvę “Vilniaus ritualinių apeigų rūmai” (architektas Česlovas Mazūras) dabar Vilniaus laidojimo rūmai “RITUALAS”

Pirma specialiai miestui projektuota arch.  J.Matulevičiaus centrinė “Elektrėnų vaistinė” šalia ligoninės.

1990 metai, pakilimo banga kurti, individualios architektūros stiliuje, savitą vaistinės interjerą - ne prekybos centro, o išskirtinę erdvę, aplinką, pasitinkančią žmogų sveikatos , gydymo palaikymui.

Nišose sukomponuoti baldai prisėsti, palaukti, pasiskaityti vaistų naujienas, arbatos išgerti…Augalai šonuose, jaukiam interjerui.

Centrinė dalis kūrinio kompozicijos virš įėjimo durų- linijinės juostos simboliškai susijungia piramide su iš jos išaugusiu, lyg lotoso žiedu - taure išsiskleidusia.Prie įėjimo iš dešinės ir iš kairės pusės sienų erdvę apkabina augalijos susipynę šakos, šakelės, šaknys. Simbolizuojama Gamtos, kaip sveikatos šaltinio sakralinė prasmė. Jos  poveikio sustiprinimui hiperbolizuotos proporcijos, abstrahuotos formomis žmogaus ir vaizdo santykis freskose.

Buvusi “Elektrėnų vaistinė” šiandien “Gintarinė vaistinė” prarado pirminę interjero istorinę idėją ir savitą veidą… Interjeras pakeistas, sumenkintas, užkrautas dėžėmis prekių, vaistų, apšvietimas uždaro erdvę. Pro nesutvarkytą įėjimo stogelį, pratekėjus lietui, drėgmė apgadino šoninės dešinės  sienelės sgrafitą. Drėgmė druskomis padengė piešinį

1991m. Pakviesta sukurti naujuose poilsio namų “Jūros vilnis” Palangoje vestibiulyje freską - sgrafitą. Keturiose vestibiulio sienose “Sukūryje” lyg smėlio fūgoje išvystyta lengva, dekoratyvi raižytų linijų nuotaikinga  kompozicija.  Jūrinio vėjo nešiojamų  paukščių motyvais, jūros dvelksmas.  Atsipalaidavimui,  poilsiui šviesi  aplinka.

 Centrinėje vestibiulio didžiojoj sienos dalyje Deivė Paukštė lyg pasitinkanti, apgaubianti erdvę, atminimui metanti plunksną ir savo kryptimi lyg nuoroda, vedanti poilsiautojus per laiptus į sekančius aukštus.

Priešingoj pusėj virš įėjimo svečius palydi stebinti dieviška dangaus akis. Šonuose nuo jos besiblaškantys ilgauodegiai paukščiai.. Mūsų nerimo vaizdiniai. Gracingomis linijų pynėmis, sgrafito ornamentine dalimi, jungiasi su sienos dalimi į langą - vitražą. Dešinėje paukštės pusėje,  tarp krentančių  plunksnų įterpta sienoje išpjaustyta autoriaus signatūra su kūrinio atlikimo metais.

Pirma specialiai miestui projektuota arch.  J.Matulevičiaus centrinė “Elektrėnų vaistinė” šalia ligoninės.

1990 metai, pakilimo banga sukurti individualaus stiliaus, savitą vaistinės interjerą - ne prekybos centrą, o išskirtinę erdvę, jaukią aplinką, pasitinkančią žmogų sveikatos, gydymo palaikymui.

Langas  suskirstytas į šešias dalis , aprėmintomis visu perimetru stipria raudono stiklo juosta. Geometrinis simbolinis ornamentinis sprendimas . Iš apačios kylantis takas, centre mažojoje lango dalyje trikampiai ženklai, pereinantys  kaip nuoroda į viršuje krentančių šakų linijų struktūrą .Vitražai - stiklinės simbolinės “užuolaidos”. Pauzė tarp baltų sgrafito plokštumų sienose.  Interjero stilius - sgrafitų ir vitražų  visumos sintezė.

Architekto J. Matulevičiaus buvo sugalvota ir suprojektuota vaistinės visa interjero visuma - lyg pirmas modernus bendras funkcinis sprendimas su meno kūrinių įjungimu Elektrėnų vaistinėje. Kaip įvadas mano tęstiniam kūrybiniame darbe Elektrėnuose. 1992-1998 į naujai iškilusią arch. H.Šilgalio modernią , vieną pirmųjų Lietuvoje Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčią , tęstinį projektą užsitęsusį iki 2020 metų!

Elektrėnų vaistinėje (architektas Jonas Matulevičius).

Po Nepriklausomybės atgavimo buvo pastatytas vienas pirmųjų poilsio namų kompleksų.

Vilniaus savivaldybės poilsio namuose „Jūros vilnis“, Palangoje (architektas Mečislovas Valevičius).

1991m. politinė-ekonominė situacija įtakojo projektavimą. Kurortų valdybos veikla sustabdoma, objektą perima Vilniaus miesto savivaldybė. Neramus istorinis laikas. Dirbant sgrafitą 1991 m. ištiko pučas Maskvoje, įtampa augo, dirbau neramioje aplinkoje. Gal persidavė kūrinių įvaizdžiuose ir ritmuose besiblaškančių paukščių dinamika - išsiveršti į laisvą erdvę. Kontrasto principu komponuotos visų trijų vitražų kompozicijos. Sąmoningai siekta ryšio su gamta, atviro vitražo principu, jungties tarp vidaus ir išorės erdvių. Buvo ypatingai svarbu, kad pro langų vitražo stiklus matytųsi gražus pušynas.

Pirmame aukšte - registratūroje “Improvizacija I” - Saulės takas. Besileidžiančios  saulės atspindžiai leidžiasi žemyn taku į persipinančius jūros bangų ritmo atspindžius. Vitražo šonuose  pro “ kiauras”-  lengvai keptos faktūros stiklo juostas  prasišviečia parko tolumoje medžiai, apšviesti besileidžiančios saulės spinduliais. Sukuriamas bendras jaukus interjero vaizdas su vitražo, freskos - sgrafito dominavimu patalpoje. Piešinio ritmas žaidžia balto matinio stiklo derinyje su pilko, gelsvo atspalvio stiklais.

Antro aukšto laiptinėje pailgo horizontalaus lango vitraže “Improvizacija II”-  tai Paukštė, sparnais liečianti jūros raibuliavimą. Sparnų plunksnų dinamiškas grafinis piešinio ritmas. Viršuje pro prasišviečiančius stiklus,  matosi pušų fragmentai, priešais esančio pastato fasadas.

Trečio aukšto laiptinėje  pailgo, horizontalaus formato lango vitraže “Improvizacija III”  - Paukštė ,vėjo sūkurio nešiojama, lyg stebinti pro langą, vidun prašanti įsileisti. Žaismingas dinamiškas piešinio baltų matinių stiklų ritmas persipina pilkais, ochriniais, sepijos, umbriniais stiklo atspalviais. Viršuje sąmoningai paliktos vertikalios, lengvos faktūros kepto langinio stiklo juostos. Švino juostomis sustiprintas piešinio ritmas. 

Pastaruoju metu pastatas parduodamas. Paskirtis ir ateitis nežinoma.