Iliustracija Nr. 5 Antano Vaičiulaičio knygai „Mūsų mažoji sesuo“, 1936 m.
Iliustracijoje, skirtoje Antano Vaičiulaičio knygai „Mūsų mažoji sesuo“, vaizduojama prie stalo sėdinti moteris, rodanti kortelė priešais stovinčiai mergaitei.
Iliustracijoje, skirtoje Antano Vaičiulaičio knygai „Mūsų mažoji sesuo“, vaizduojama prie stalo sėdinti moteris, rodanti kortelė priešais stovinčiai mergaitei.
Iliustracijoje, skirtoje Kazio Jakubėno knygai „Riešutėliai“, vaizduojamas berniukas ir kiškis, bėgantys tolyn vienas nuo kito. Likusią fono dalį užpildo gamtos motyvas.
Koliažo principu padrikai priklijuotos baltos iškarpos, kurios sukuria visą paveikslo vaizdą. Iš abstrakčių formų įžvelgiamas menininkės noras pavaizduoti siaurą, tiesią iškirsto miško juostą – proskyną. Paveikslo priekyje apačioje matomas kalnelis. Viduryje tiesus kelias, iš šonų papilkėję karpinių raizginiai, reiškiantys miško tankmę. Paveikslo kompozicija itin abstrakti ir sudėtinga.
Kompozicija susidaro iš abstrakčių formų, pasitelkiant autorinę techniką. Paveikslo paviršius reljefinis. Juodame fone išryškėja paauksuota stačiakampio formos tuščiavidurė figūra. Tačiau ji yra tarsi užgožiama juodos spalvos. Abiejų šonų linijos tampa paveikslo akcentais dėl išryškėjusių sustambėjusių formų.
Baltame fone gana ritmiškai pasiskirsčiusios kelių spalvų įvairių netaisyklingų formų dėmės. Panaudoti geltonos, žalios, mėlynos spalvos plotai ir truputis raudonos spalvos potėpių.
Kiek daugiau nei pusę paveikslo užima horizontalus geltonų kopų vaizdas – tarp žalių stiebelių ir lapų spindi raudonų žiedų ploteliai. Tolumoje – melsvai žalia jūros juosta. Baltas dangus vietomis padengtas keletu horizontalių melsvų properšų.
Abstrakčiai vaizduojamame fone – tarsi per įvairiaspalves jūros bangeles kiek palinkusi į priekį eina melsva moters figūra. Dešinėje – nedidelis rausvų uolų plotas. Priekyje kairėje guli užsimerkusio vaiko galvutė su sparnais. Apačioje dominuoja pilkai žalsvos, melsvos spalvos, viršuje – oranžinių, rusvų, rausvų, keletas mėlynų spalvų horizontalūs potėpiai.
Kitoje paveikslo pusėje – abstrakti šviesių spalvų trūkinėjančių potėpių įvairiomis kryptimis kompozicija. Fonas pilkas, panaudota geltona, raudona, žalsva, juoda spalvos.
Peizaže atsiveria vaizdas į upę Nemuną. Priekyje perspektyvos ir už upės – laukai su medžiais ir krūmynais. Lietuviškas kraštovaizdis nutapytas niūriomis, šaltomis spalvomis. Dominuoja pilkas, rudas, pilkšvai žalias ir mėlynas koloritas. Menininkė sukuria melancholišką, nostalgišką nuotaiką. Potėpiai nulieti lengvi, vietomis skaidrūs, o kai kur ryškūs. Dangus nutapytas pilkšvai žalias, sunkus, pro jį tarsi skverbiasi lietūs.
Laukų peizažas: pirmame plane – žydinčių gėlių pieva; už jos kiek įstrižai eina geltonas kelias, kurio dešinėje krašte auga pilkai žalias dvikamienis medis; už kelio į tolį driekiasi geltona pieva, oranžinis laukas, žalsvi laukai, ties horizontu – siaura geltona juosta. Kairėje tolumoje oranžinėje pievoje – vienišas medis. Dešinėje – krūmų ir tamsiai žalių medžių grupė. Gelsvas dangus kairėje pusėje padengtas pilkais su violetiniu atspalviu debesimis.
Paveiksle pavaizduoti pastatai apibendrintų formų, nesilaikant perspektyvos. Vaizdas plokščias, pati tapyba faktūriška. Vyrauja neorealizmo bruožai: ekspresyvūs ir ryškūs raudoni potėpiai ir deformuotos architektūrinės formos. Menininkas siekia atskleisti realų vaizdą, tačiau lakoniškai apibendrintą. Paveikslas gana dramatiškas dėl ryškios raudonos ir juodos spalvų priešinimo.
Paveiksle pavaizduota Kauno miesto panorama iš paukščio skrydžio rakurso. Priekyje perspektyvos matyti daugybė namų ir stogų. Tolėliau, pačiame kairiajame peizažo šone, stovi medis be lapų, su rudomis šakomis. Už namų panoramos toliau perspektyvos atsiveria Nemuno upė su Aleksoto tiltu ir rudais Kauno senamiesčio stogais. Pabrėžiamas tamsiai rudas kontūras. Abstrakti dekoratyvi tapyba išryškina modernistinį menininko mąstymą. Paveikslas priskiriamas urbanistinio peizažo žanrui. Dominuoja tamsios, niūros, rudeniškos spalvos.
Kompozicija pasižymi dinamika, susideda iš daugybės skirtingų dalių. Tapyba susigyvena su realiais daiktais ir sukuria asambliažą. Kompozicijos viršuje nutapytas stačiakampis, jo vidurys mėlynos spalvos, aplink jį storos pilkai juodos linijos. Šalia dar didesnė geometrinė figūra su baltu viduriu ir dinamiškais, griežtais pilkais potėpiais. Ji tampa fonu deformuotoms žmonių galvoms. Dailininkas įpina biblinius motyvus. Devynios galvos išdėliotos vienoje eilėje, pirmoji jų su raudona nimba. Dvi iš jų rudos spalvos, likusios – pilkos. Apačioje jų, dideliame juodame kvadrate, pritvirtintos įvairios medinės ir metalinės detalės. Jos nudažytos mėlynos spalvos atspalviais. Kairiajame šone nuo viršaus iki apačios – kvadratinės formos. Pačiame viršuje dvi akys, kairioji mėlynos, dešinioji raudonos spalvos. Veidas deformuotas, su pritvirtintu mechaniniu prietaisu. Potėpiai stambūs ir griežti. Formos abstrakčios, su kubizmo užuomazgomis.