Paieškos kriterijai:

  • Muziejus: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Iliustracija Nr. 5 Antano Vaičiulaičio knygai „Mūsų mažoji sesuo“

    Iliustracija Nr. 5 Antano Vaičiulaičio knygai „Mūsų mažoji sesuo“, 1936 m.

    Marcė Katiliūtė

    Iliustracijoje, skirtoje Antano Vaičiulaičio knygai „Mūsų mažoji sesuo“, vaizduojama prie stalo sėdinti moteris, rodanti kortelė priešais stovinčiai mergaitei.

  • Iliustracija Nr. 8 Kazio Jakubėno knygai „Riešutėliai“

    Iliustracija Nr. 8 Kazio Jakubėno knygai „Riešutėliai“, 1936 m.

    Marcė Katiliūtė

    Iliustracijoje, skirtoje Kazio Jakubėno knygai „Riešutėliai“, vaizduojamas berniukas ir kiškis, bėgantys tolyn vienas nuo kito. Likusią fono dalį užpildo gamtos motyvas.

  • Proskyna II

    Proskyna II, 1970–1973 m.

    Juzefa Čeičytė

    Koliažo principu padrikai priklijuotos baltos iškarpos, kurios sukuria visą paveikslo vaizdą. Iš abstrakčių formų įžvelgiamas menininkės noras pavaizduoti siaurą, tiesią iškirsto miško juostą – proskyną. Paveikslo priekyje apačioje matomas kalnelis. Viduryje tiesus kelias, iš šonų papilkėję karpinių raizginiai, reiškiantys miško tankmę. Paveikslo kompozicija itin abstrakti ir sudėtinga.

  • Metalas

    Metalas, 1975 m.

    Juzefa Čeičytė

    Kompozicija susidaro iš abstrakčių formų, pasitelkiant autorinę techniką. Paveikslo paviršius reljefinis. Juodame fone išryškėja paauksuota stačiakampio formos tuščiavidurė figūra. Tačiau ji yra tarsi užgožiama juodos spalvos. Abiejų šonų linijos tampa paveikslo akcentais dėl išryškėjusių sustambėjusių formų. 

  • Bėga laša teška

    Bėga laša teška, 2015 m.

    Sofija Rickevičiūtė

    Baltame fone gana ritmiškai pasiskirsčiusios kelių spalvų įvairių netaisyklingų formų dėmės. Panaudoti geltonos, žalios, mėlynos spalvos plotai ir truputis raudonos spalvos potėpių.

  • Erškėčių kopose

    Erškėčių kopose, 2015 m.

    Sofija Rickevičiūtė

    Kiek daugiau nei pusę paveikslo užima horizontalus geltonų kopų vaizdas – tarp žalių stiebelių ir lapų spindi raudonų žiedų ploteliai. Tolumoje – melsvai žalia jūros juosta. Baltas dangus vietomis padengtas keletu horizontalių melsvų properšų.

  • Kelionė (dvipusis). Kitoje pusėje – Abstrakcija

    Kelionė (dvipusis). Kitoje pusėje – Abstrakcija, 2004–2005 m.

    Sofija Rickevičiūtė

    Abstrakčiai vaizduojamame fone – tarsi per įvairiaspalves jūros bangeles kiek palinkusi į priekį eina melsva moters figūra. Dešinėje – nedidelis rausvų uolų plotas. Priekyje kairėje guli užsimerkusio vaiko galvutė su sparnais. Apačioje dominuoja pilkai žalsvos, melsvos spalvos, viršuje – oranžinių, rusvų, rausvų, keletas mėlynų spalvų horizontalūs potėpiai.

    Kitoje paveikslo pusėje – abstrakti šviesių spalvų trūkinėjančių potėpių įvairiomis kryptimis kompozicija. Fonas pilkas, panaudota geltona, raudona, žalsva, juoda spalvos.

  • Pavasaris prie Nemuno

    Pavasaris prie Nemuno, 1981 m.

    Emilija Jėzualda Jaudegytė

    Peizaže atsiveria vaizdas į upę Nemuną. Priekyje perspektyvos ir už upės – laukai su medžiais ir krūmynais. Lietuviškas kraštovaizdis nutapytas niūriomis, šaltomis spalvomis. Dominuoja pilkas, rudas, pilkšvai žalias ir mėlynas koloritas. Menininkė sukuria melancholišką, nostalgišką nuotaiką. Potėpiai nulieti lengvi, vietomis skaidrūs, o kai kur ryškūs. Dangus nutapytas pilkšvai žalias, sunkus, pro jį tarsi skverbiasi lietūs.

  • Kupiškio laukai

    Kupiškio laukai, 1961 m.

    Kazys Valdemaras Abramavičius

    Laukų peizažas: pirmame plane – žydinčių gėlių pieva; už jos kiek įstrižai eina geltonas kelias, kurio dešinėje krašte auga pilkai žalias dvikamienis medis; už kelio į tolį driekiasi geltona pieva, oranžinis laukas, žalsvi laukai, ties horizontu – siaura geltona juosta. Kairėje tolumoje oranžinėje pievoje – vienišas medis. Dešinėje – krūmų ir tamsiai žalių medžių grupė. Gelsvas dangus kairėje pusėje padengtas pilkais su violetiniu atspalviu debesimis.

  • Italijos motyvas

    Italijos motyvas, 1966 m.

    Vincentas Gečas

    Paveiksle pavaizduoti pastatai apibendrintų formų, nesilaikant perspektyvos. Vaizdas plokščias, pati tapyba faktūriška. Vyrauja neorealizmo bruožai: ekspresyvūs ir ryškūs raudoni potėpiai ir deformuotos architektūrinės formos. Menininkas siekia atskleisti realų vaizdą, tačiau lakoniškai apibendrintą. Paveikslas gana dramatiškas dėl ryškios raudonos ir juodos spalvų priešinimo.

  • Senas Kaunas

    Senas Kaunas, 1960 m.

    Vytautas Povilaitis

    Paveiksle pavaizduota Kauno miesto panorama iš paukščio skrydžio rakurso. Priekyje perspektyvos matyti daugybė namų ir  stogų. Tolėliau, pačiame kairiajame peizažo šone, stovi medis be lapų, su rudomis šakomis. Už namų panoramos toliau perspektyvos atsiveria Nemuno upė su Aleksoto tiltu ir rudais Kauno senamiesčio stogais. Pabrėžiamas tamsiai rudas kontūras. Abstrakti dekoratyvi tapyba išryškina modernistinį menininko mąstymą. Paveikslas priskiriamas urbanistinio peizažo žanrui. Dominuoja tamsios, niūros, rudeniškos spalvos.

  • Teismas

    Teismas, 1972 m.

    Vincas Kisarauskas

    Kompozicija pasižymi dinamika, susideda iš daugybės skirtingų dalių. Tapyba susigyvena su realiais daiktais ir sukuria asambliažą. Kompozicijos viršuje nutapytas stačiakampis, jo vidurys mėlynos spalvos, aplink jį storos pilkai juodos linijos. Šalia dar didesnė geometrinė figūra su baltu viduriu ir dinamiškais, griežtais pilkais potėpiais. Ji tampa fonu deformuotoms  žmonių galvoms. Dailininkas įpina biblinius motyvus. Devynios galvos išdėliotos vienoje eilėje, pirmoji jų su raudona nimba. Dvi iš jų rudos spalvos, likusios – pilkos. Apačioje jų, dideliame juodame kvadrate, pritvirtintos įvairios medinės ir metalinės detalės. Jos nudažytos mėlynos spalvos atspalviais. Kairiajame šone nuo viršaus iki apačios – kvadratinės formos. Pačiame viršuje dvi akys, kairioji mėlynos, dešinioji raudonos spalvos. Veidas deformuotas, su pritvirtintu mechaniniu prietaisu. Potėpiai stambūs ir griežti. Formos abstrakčios, su kubizmo užuomazgomis.

  • Rodomi įrašai nuo 51469 iki 51480
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4290