Paieškos kriterijai:

  • Muziejus: Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Minia žmonių susibūrusi Rietavo miesto aikštėje prie valsčiaus valdybos pastato

    Minia žmonių susibūrusi Rietavo miesto aikštėje prie valsčiaus valdybos pastato, XX a. I p.

    Nežinomas fotografas

    Nespalvota, siužetinė, horizontalaus formato nuotrauka lygiais kraštais. Rietavo miesto aikštėje prie aukšto, mūrinio, tinkuoto pastato, šaltuoju metų laiku, nežinomame renginyje susibūrusi minia žmonių. Virš atidarytų dvivėrių pastato durų kabo iškaba su užrašu: „RIETAVOVALSČIAUS VALDYBA“. Prie pastato kampo pastatyta aukšta tribūna, joje stovi vyras.  Netoli tribūnos matyti trys iškeltos vėliavos. Tolėliau, aikštės šiauriniame pakraštyje, matosi  didelis vienaaukštis namas dvišlaičiu stogu.

    Fotografijos reversas horizontalaus formato padalintas į įrašo ir adreso laukelius. Adreso laukelyje pieštuku užrašyta: „RIETAVO VALSČIAUS VALDYBA“, žemiau, dešiniajame kampelyje pieštuku nubrauktas plungiškio, istorijos mokytojo ir kolekcininko Bronislovo Pociaus antspaudas ir užrašyta : „Nebe“ .

  • Diptikas. M. K. Oginskiui

    Diptikas. M. K. Oginskiui, 2015 m.

    Angelina Banytė

    Paveikslas sukurtas Lietuvos dalininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus surengto tarptautinio (Lietuva, Baltarusija, Lenkija) meninio projekto „Mykolas Kleopas Oginskis – 250 metų jubiliejus. Sugrįžimas į Tėvynę” metu.

    Pirmame diptiko paveiksle – penklinėse kruopščiai ištapytos M. K. Oginskio polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ natos. Po jomis, kairiajame kampe apačioje užrašyta: „Natas perpiešė A. Banytė“. Antrajame – parko alėja, kurioje prakilniu ilgesiu vilnija polonezo melodija.

    Paveikslo koloritas šiltų rusvų, rudų atspalvių.

    Abu diptiko paveikslai signuoti vaizdinės pusės dešiniajame kampe: „A. B. 15“.

    Nugarinėje paveikslų pusėje autorės ranka užrašyta: „A. Banytė/ M.K. Oginskiui I/ Akr. Drobė/ 120 x 100/ 2015.“ ir „A. Banytė/ M.K. Oginskiui II/ Akr. Drobė/ 100 x 100/ 2015.“.

  • Pats pienių žydėjimas

    Pats pienių žydėjimas, 2019 m.

    Juozas Vosylius

    Daugiaplanės kompozicijos centre, kiek kairiau, žydinčioje pienių pievoje paniręs didingas krėslas. Jo  aukštos, margaspalviais raštais ištapytos, tarsi sosto atkaltės fone – inkilėliai, lesyklėlės, drevės – jaukūs paprastų žemiškų būtybių gyvenimai. Priekinio plano dešinėje pusėje krėslo ranktūrį dengiančių baltai žydinčių medžių guotas. Už jo spalvingas miško horizontas, virš jo šviesiai mėlynas dangus su saulės apšviestais, baltasis kamuoliniais debesimis, lyg vienas prie kito palinkusiais siluetais.  

    Spalvų koloritas žaismingas, vyrauja sodrios geltonos, žalios, rudos ir balta spalvos ir jų atspalviai.

    Paveikslo dešiniajame apatiniame kampe signatūra – autoriaus pavardė ir data „J. Vosylius. 2019“.

     

  • Kuriant istoriją

    Kuriant istoriją, 2015 m.

    Gabrielė Šermukšnytė

    Paveikslas sukurtas Lietuvos dalininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus surengto tarptautinio (Lietuva, Baltarusija, Lenkija) meninio projekto „Mykolas Kleopas Oginskis – 250 metų jubiliejus. Sugrįžimas į Tėvynę” metu.

    Kompozicijos centrinėje dalyje – fortepijono klaviatūra ir atversta didelė abstrakčiais simboliais primarginta knyga, kuri uždengia visą viršutinę paveikslo dalį. Po klaviatūra matyti pianino kėdutės viršutinė dalis, trasi ant jos sėdėjęs kūrėjas ar atlikėjas ką tik pakilo baigęs savo darbą.

    Paveikslo koloritas prigesintų rusvų, purpurinių, juodų ir baltų spalvų ir atspalvių. Nesignuotas.

  • Vokas nuo laiško adresuoto Salantų dvaro valdytojui Juozapui Pranciškui Mašekui, buvusiam kunigaikščio Bogdano Oginskio orkestro vadovui

    Vokas nuo laiško adresuoto Salantų dvaro valdytojui Juozapui Pranciškui Mašekui, buvusiam kunigaikščio Bogdano Oginskio orkestro vadovui

    Vokas balto popieriaus, stačiakampis, horizontalaus formato, su trikampiu atvartu nugarinėje pusėje.

    Priekinėje pusėje juodu rašalu centre rusų kalba užrašyta: „Почт. Ст. Салантай/ Ковенской губ./ Его Высокоблагародно(му)/ Jосифу Францешку Машеку/ Т. Управляющему им. Саланти“. Kairiajame pakraštyje viršutiniame kampe užrašyta: „Законное“ (?); apačioje: „От Б. Жеимиса(?)/ Ретово, Ков. губ.“ Kairėje pusėje per vidurį priklijuotas baltos spalvos pašto ženklas su juodais dažais išspausdintu užrašu: „№ 675/  Ретово“. Užrašas apvestas raudonos spalvos rėmeliu. Dešiniajame pakraštyje uždėtas apvalus Rietavo pašto spaudo atspaudas: „Ретово, Ков. губ./ 25 6 14“.   Voko nugarinėje pusėje uždėti keturi Rietavo pašto spaudo atspaudai  ir Salantų pašto spaudo atspaudas: „Саланты Ст. /27 6 14“. Centre priklijuoti penki pašto ženklai su  centre įkomponuotu Carinės Rusijos herbu. Dešiniajame kampe Juodu rašalu užrašyti skaičiai: „157".

  • Atvirukas. Rietavo herbas

    Atvirukas. Rietavo herbas, ~1920 m.

    Bronius Šaliamoras

    Spalvotas atvirukas su Rietavo miesto herbu. Mėlyname herbo skydo lauke pavaizduotas stačiomis bėgantis auksinis liūtas su sidabro spalvos kalaviju nasruose. Kalavijo rankena aukso spalvos. Skydo viršų puošia stilizuotų akanto lapų pavidalo dekoro motyvas ir auksinė mūro karūna su penkiais bokštais. Herbo apačioje banguojantis baltas  kaspinas, jame užrašas juodomis raidėmis: "Rietavas".

     

    Atviruko reversas horizontalaus formato, padalintas į įrašo, adreso ir pašto ženklo laukelius. Reverso pakraštėliuose leidimo duomenys. Viršuje, centre spausdintas užrašas: „Atvirukas“. Kairėje pusėje: „Atspazdinti draudžiama“; dešinėje pusėje: „Išleido J. Šeškevičius ir B-ve Kaune“. Apačioje, kairiajame kampe: “ ...  J. Obst‘o piešė B. Šaliamoras.

  • Rietavo miesto Dvaro gatvė ~1930 m.

    Rietavo miesto Dvaro gatvė ~1930 m.

    Nespalvotas, siužetinis, horizontalaus formato fotoatvirukas. Nufotografuota miesto gatvė, ja einantys žmonės, gatvės šonuose augantys lapuočiai medžiai, tolumoje matyti bažnyčios bokštai. Tai XX a. pirmos pusės Rietavo miesto Dvaro gatvės vaizdas. Šiuo metu ši gatvė vadinasi Žemaitės gatve.

     

    Fotoatviruko kraštai lygūs. Reversas horizontalaus formato, padalinta į įrašo ir adreso laukelius. Reverso viršuje, kairiajame kampelyje spausdintas užrašas: „Rietavas/ Dvaro gatvė.“; centre: „POST CARD/ CARTE POSTALE// COMMUNICTION ADDRESS“.  Apačioje spausdintas užrašas: „Perspausdinti ir naudoti spaudai draudžiama“. Ant vertikalios, įrašo ir adreso laukelius skiriančios linijos išspausdinta: „Išleido Liet. Spaudos Platinimo Dr-ja,/ Kaunas, Kęstučio g. 53 Nr. tel. 32-26.“.

     

  • Medingėnų apylinkės, Lenkaičių dvaro savininkas Adomas Jucevičius

    Medingėnų apylinkės, Lenkaičių dvaro savininkas Adomas Jucevičius

    Fotoateljė „N. Terechovas ir sūnus“

    Nespalvota, vertikalaus formato, portretinė fotografija. Nufotografuotas Medingėnų apylinkės, Lenkaičių dvaro savininkas Adomas Jucevičius.
    Fotografija priklijuota ant pilkos spalvos kartono.
    Fotografijos reversas horizontalaus formato jame fotografijos autoriaus H. Terechovas ir sūnūs fotoateljė Jekaterinburge (Rusija) reklama.

  • Iškilmingos trylikos partizanų palaikų laidotuvės Rietave 1990 m. spalio 14 d.

    Iškilmingos trylikos partizanų palaikų laidotuvės Rietave 1990 m. spalio 14 d.

    Nežinomas fotografas

    Nespalvota horizontalaus formato siužetinė fotografija. Nufotografuota  prie iškastų kapo duobių sustojusi žmonių minia. Fotografijos centre gedulingais rūbais apsirengęs kunigas. Vienoje jo rankoje maldynas, kitoje kastuvas su žemės grumsteliu. Tai iškilmingos trylikos partizanų palaikų laidotuvės Rietavo kapinėse 1990 m. spalio 14 d. Partizanų palaikai, Rietavo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių ir partizanų artimųjų iniciatyva, atrasti ir ekshumuoti Rietavo dvaro sodyboje, 1990 m. rugsėjo mėn. 29 d.

    Partizanus į paskutiniąją kelionę palydi Rietavo bažnyčios klebonas kunigas Bronislovas Latakas.

  • Iškilmingos trylikos partizanų palaikų laidotuvės Rietave 1990 m. spalio 14 d.

    Iškilmingos trylikos partizanų palaikų laidotuvės Rietave 1990 m. spalio 14 d.

    Nežinomas fotografas

    Nespalvota horizontalaus formato siužetinė fotografija. Nufotografuota  prie ant žemės išrikiuotų karstų sustojusi žmonių minia su vėliavomis. Tai iškilmingos trylikos partizanų palaikų laidotuvės Rietavo kapinėse 1990 m. spalio 14 d. Partizanų palaikai, Rietavo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių ir partizanų artimųjų iniciatyva, atrasti ir ekshumuoti Rietavo dvaro sodyboje, 1990 m. rugsėjo mėn. 29 d.

  • Žemaičių apygardos štabo Šatrijos rinktinės Juozaičio būrio partizanai. Jų tarpe Vladas Gečas-Tonis ir Vladas Sungaila. Apie 1948 m.

    Žemaičių apygardos štabo Šatrijos rinktinės Juozaičio būrio partizanai. Jų tarpe Vladas Gečas-Tonis ir Vladas Sungaila. Apie 1948 m.

    Nežinomas fotografas

    Nespalvota horizontalaus formato grupinė fotografija. Nufotografuota augmenijos fone stovinti dvylikos jaunų žmonių grupė – dvi merginos ir dešimt uniformuotų, ginkluotų vyrų. Tai Žemaičių apygardos štabo Šatrijos rinktinės Juozaičio būrio partizanai. Pirmoje eilėje iš kairės antras sėdi Vladas Gečas-Tonis (1918-1950), antroje eilėje iš kairės septintas stovi Vladas Sungaila (1923-1949). Kiti nežinomi

    Fotografijos pakraštėliai balti, lygūs.

  • Agnietė ir Povilas Gečai su dukra Zofija. Stalgėnai, apie 1912 m.

    Agnietė ir Povilas Gečai su dukra Zofija. Stalgėnai, apie 1912 m.

    Nežinomas fotografas

    Nespalvota, vertikalaus formato grupinė fotografija. Nufotografuoti Agnietė ir Povilas Gečai su dukra Zofija. Šeimos portretas iš priekio visu ūgiu. Centre ant kėdės sėdi vyras. Dešinėje, pusiau sulenktoje rankoje jis laiko į ritinėlį susuktą popieriaus lapą, o kairiąja padėjęs ant šalia jo stovinčio dekoratyvaus staliuko su gėlėmis. Jam už nugaros, iš kairės ir dešinės stovi dvi moterys.  Vyresnioji kairiąją ranką uždėjusi vyrui ant peties, o dešiniojoje, nuleistoje žemyn, laiko mažą gėlių puokštelę. Visi trys vilki išeiginiais drabužiais. Moterys pasipuošusios baltomis nertomis apykaklėmis ir grandinėlėmis. Fotografijos kraštai lygūs, reversas horizontalaus formato, padalintas į grafas įrašui ir adresui. Įrašo laukelyje tušinuku užrašyta: „Agnietė Naujokienė Gečienė/ 1829-1903/ Povilas Gečas 1845-1910/ dukra 20 m. Zofija Gečaitė Sungailienė/ sūnus/ Justinas – nuotraukoje nėra“. Pieštuku po Zofijos Gečaitės Sungalienės pavarde užrašyta jos gimimo ir mirties data: „1887-1967“.

     

    Zofija Gečaitė Sungailienė  – partizano Vlado Gečo (1923-1949) motina, Sibiro tremtinė.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 53