LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Amerikoje, fotoateljė nusifotografavęs Justinas Gečas, Agnietės ir Povilo Gečų sūnus, kilęs nuo Stalgėnų (Plungės valsč.)

Fotografija nespalvota, vertikalaus formato. Joje įamžintas jaunas akiniuotas, kostiumu vilkintis vyras, stovintis šalia krėslo. Fotografijos kraštai lygūs, reversas horizontalaus formato. Reverso viršuje išspausdinta: „POST CARD/ CORRESPONDENCE ADDRESS“. Virš šių žodžių yra įrašas pieštuku: „Iš Amerikos“, žemiau tušinuku parašyta žodis „Justinas Povilo sūnus“,  Dešiniajame viršutiniame kampe, pašto ženklo vietoje, išspausdintas įrašas: „PLACE / STAMP / HERE“, kurį iš visų keturių pusių rėmina žodis „AZO“, o kampuose maži trikampiukai. Žemiau spausdinto teksto yra sunkiai įskaitomas įrašas juodu rašalu.

Nespalvota, horizontalaus formato, grupinė fotografija. Nufotografuota gėlių darželyje prie namo sienos sėdinti jauna pora. Šalia jų stovi dvi mergaitės. Vyrui ant kelių sėdi mažas berniukas, rankose jie laiko skrybėlaitę. Tai Sungailų šeima iš Stalgo kaimo (Plungės valsč.).

Fotografijos kraštai lygūs. Reversas horizontalaus formato, padalintas į grafas įrašui ir adresui.

Reverse yra įrašas kuriame išvardinti fotografijoje įamžinti asmenys: „dukra Sungailaitė Zofija 1921/ mama Sungailienė Zofija 1887/ dukra Sungailaitė Stefa 1922/ tėvas Sungaila Juozas 1887 m 1937/ sūnus Sungaila Vladas 1923 m“.

Vladas Sungaila (1923-1949) būsimasis partizanas. Jo mama Zofija ir seserys Zofija ir Stefa patyrė Sibiro tremtinių dalią.

Nespalvota, horizontalaus formato, grupinė fotografija. Nufotografuota medinės lentų sienos fone trimis eilėmis išrikiuota, sėdinčių ir stovinčių 42 vaikų grupė. Jų tarpe pirmoje eilėje sėdi moteris ir kunigas. Fotografijoje įamžinta Pirmosios Komunijos šventė Stalgėnuose.  Pirmoje eilėje iš kairės ketvirta ir penkta mergaitės – sesutės  Zofija ir Stefa Sungailaitės iš Stalgo kaimo. Kiti fotografijoje įamžinti asmenys nežinomi.

Fotografijos reversas horizontalaus formato padalintas į įrašo, adreso grafas. Dešiniajame kampe viršuje pažymėta pašto ženklo vieta.  Įrašo laukelyje tušinuku užrašyta: „I komunija/ Zofija/ Stefa“; adreso laukelyje – „Kunigas Pukys/ pastatė Stlgėnų bažnyčią/ ir prisidėjo/ prie Plungės bažyčios/ prisidėjo“.

Nespalvota, horizontalaus formato, grupinė fotografija. Nufotografuota žiemos metu medinio namo ir eglių fone išsirikiavusi 34 vaikų grupė ir dvi jaunos moterys. Kai kurie vaikai sėdi ant sniego. Tai Stalgėnų mokyklos antro skyriaus mokiniai su mokytoja ir nežinoma moterimi. Iš dešinės pusės septinta, virš mergaitės su balta kepuraite, stovi Stefa Sungailaitė iš Stalgo kaimo.

Fotografijos reversas horizontalaus formato padalintas į įrašo ir adreso grafas. Adreso grafoje yra įrašas tušinuku: „Stalgėnų mokykla/ 2 skyrius 9 m. – 1932 “.

Nespalvota, vertikalaus formato, fotografija. Užfiksuota medžių kamienų fone ant skaldytų akmenų kalvelės stovinti Marijos statula. Prie jos iš kairės suklupusios dvi mergaitės.

Tai „Marijos pamynusios žaltį“ skulptūra Plinkšių  parke. Fotografijoje pirma mergaitė iš kairės Stefa Sungailaitė iš Stalgo kaimo (Plungės valsč.) Kita nežinoma.

Fotografijos pakraštėliai balti, lygūs. Reversas horizontalaus formato padalintas į įrašo ir adreso grafas. Įrašo grafoje mėlynu rašalu užrašyta: „Prisiminimui Marijos/ statulos Plinkšiuose, prie/ kurios, mergaitės eidavo/ pasimelsti, prašydamos kad joms padėtų moksle.“ Kiek žemiau peštuku perbrauktas įrašas tušinuku „Plateliai/ 1940 m“.

Nespalvota, vertikalaus formato trijų merginų ir dviejų jaunuolių fotografija. Tai Sungailos iš Laužų ir Stalgo kaimų.

Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: Juozas Sungaila (būsimasis partizanas, Šatrijos rinktinės, Merkio rajono vado pavaduotojas) iš Laužų kaimo, antra jo antros eilės pusseserė Zofija Sungailaitė (Juozo dukra, būsimoji Šatrijos rinktinės štabo viršininko, Merkio rajono partizanų būrio vado Vlado Gečo-Tonio žmona), trečias Zofijos brolis Vladas (Juozo sūnus, g. 1921 m., būsimasis partizanas, kuopos vadas) – abu iš Stalgo kaimo.

Antroje eilėje stovi: iš kairės pirma – Valė Sugailaitė (Juozo sesuo) iš Laužų kaimo; antra Stefa Sungailaitė (Juozo dukra, Zofijos ir Vlado sesuo) iš Stalgo kaimo.

Fotografijos pakraštėliai balti, karpyti. Reversas horizontalaus formato padalintas į įrašo ir adreso ir pašto ženklo grafas. Yra įrašas tušinuku, kuriame išvardinti fotografijoje įamžinti asmenys ir data „1939“.

Nespalvota, vertikalaus formato fotografija. Nufotografuota medžių apsupta medinė stačiakampio plano bažnyčia su vienu dideliu ir dviem mažais bokšteliais. Tai Stalgėnų kaimo Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia prie Plungės-Rietavo kelio.

Fotografijos pakraštėliai balti, karpyti. Reverse įrašas tušinuku „Stalgėnų/ bažnyčia/ 1941 m.“.

Nespalvota vertikalaus formato fotografija. Nufotografuotos dvi jaunos moterys stovinčios medinio namo dengto skiedriniu stogu fone. Tai pusseserės Valė Sugailaitė iš Laužų kaimo (Rietavo valsč.) ir Zofija Sungailaitė iš Stalgo kaimo (Plungės valsč.).

Fotografijos pakraštėliai balti, karpyti.

Valė Sungailaitė – partizano, Šatrijos rinktinės, Merkio rajono vado pavaduotojo Juozo Sungailos-Ramučio (1921-1950) sesuo. Zofija Sungailiatė Gečienė – partizano, Šatrijos rinktinės štabo viršininko pavaduodojo, kuopos vado Vlado Sungailos (1923-1949) sesuo ir  Šatrijos rinktinės štabo viršininko, Merkio rajono partizanų būrio vado Vlado Gečo-Tonio (1918-1950) žmona, Sibiro tremtinė.

Diptiko kompoziciją sudaro du portretai – vyro ir moters – Mykolo Kleopo Oginskio ir jo žmonos Marijos de Neri. Jie pavaizduoti tarsi besiilsintys, nusigręžę vienas nuo kito į priešingas puses. Kairėje nutapyto vyro, o dešinėje moters galvos padėtos ant margų, rožių ir kitų gėlių žiedais puoštų vienodų pagalvių, kurios simbolizuoja jų bendro gyvenimo svajones ir gražiausias patirtis, tuo pačiu ir atskirus kiekvieno jų kaip atskirų asmenybių gyvenimus. Atskirtį dar labiau pabrėžia diptiko paveikslus rėminantis raudonų aguonų žiedais puoštas rėmas, kuris tuo pačiu ir apjungia diptiką į vieną visumą.  Abu paveikslus ir juose vaizduojamus asmenis jungia ir jų kūnus dengiantis margaspalvis uždangalas, kurio klostėse peizažais tarsi sugulę gražiausi jų prisiminimai apie judviejų susitikimą Vilniuje, šeimos namus Zalesėje, keliones... Vyro ir moters galvas, veidus dengia jų rankos, kurių padėtis yra tarsi nuoroda į jų ilgėjimąsi vienas kito, širdgėlą dėl išsiskyrimo ir gyvenimo negandų. Moteris kairiojoje, žemyn nuleistoje rankoje laiko baltą skepetaitė (gal pamojuot išvykstant, gal ašarom nušluostyt), dengiančią  užkloto kraštą. Vyro dešinioji ranka laiko žvakidės lėkštę pakabintą ant trejų grandinėlių. Joje deganti margaspalvė žvakė –šviesos ir vilties simbolis. Žvakelė šviečia ir dešiniojoje diptiko pusėje. Čia ji stovi ant nedidelio staliuko pastatyto ant lentinių grindų, kurių į tolius link horizonto nubėgančios juostos tikriausiai simbolizuoja namus, šeimos materialųjį pagrindą, kuriais teko rūpintis Marijai ir neapsakomą ilgesį. Kairiojo diptiko pusėje vyro portreto fone mėnesienos pilnaties nušviestos upės vaga, ar Venecijos lagūna, kurios kairįjį krantą kontūruoja žiburėliais šviečiantys, neaiškūs, miesto, miško ar kalnų siluetai, kurių smailė tolyje tarsi apkabina dešinėje diptiko pusėje pavaizduotos moters juosmenį. Tai vėl lyg simbolis į tolimą kraštą nublokšto  M. K. Oginskio prisiminimų ir rūpesčio dėl savo šeimos ir Tėvynės.

Kairiajame diptiko paveiksle, pirmame plane vaizduojamas rūmų menės fragmentas, primenanti koplyčios navą. Prie įėjimo į ją patiestas spalvingas, raštuotas kilimas. Menės lubas puošia plafonas, ties galine sieną įkomponuotas kunigaikščių Oginskių giminės herbas. Palei kairiąją menės sieną  stovi prabangūs stalas ir kėdė. Stalo viršus marmurinis kojos išpuoštos drožiniais, paauksuotos.  To paties stiliaus ir kėdės kojos, bei prie dešinės koplyčios sienos stovintis neaukštas suoliukas. Kėdės atkaltę ir sėdynę dengia raudono purpuro gobelenas. Ant stalo kampų stovi dvi žalvarinės žvakidės, matyti padėtos knygos, rašalinė ir rankraščio lapai.  Menės gilumoje židinys. Šalia jo, dešiniajame kampe stovi skulptūra-žvakidė.  Menės sienas puošia paveikslai. Virš židinio centrinis - dailininko Francois Xavier Fabre (1766–1837) nutapyto paveikslo Mykolas Kleopas Oginskis  vaizdas. Kituose vaizduojami M. K. Oginskio laikmečio istoriniai įvykiai: (Dailininko Jano Mateikos paveikslo vaizde 1791 m. Gegužės 3 Konstitucijos priėmimas; dailininko Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslo vaizde, Tado Kosciuškos priesaika Krokuvos turgaus aikštėje. Kituose paveiksluose M. K. Oginskio artimųjų portretai, Rietavo ir Plungės rūmų vaizdai.  Nostalgiško rūmų interjero fone, tolumoje lyg per rūką boluoja Rietavo Oginskių rūmų siluetas. Dešinėje diptiko dalyje, niūraus, pilko dangaus fone, suartame lauke stovi, vienišas, puošnus rojalis. Aplink jį vėjo išblaškyti natų lapai.

Diptike pavaizduotos detalės subtiliai primena kunigaikščio M. K. Oginskio asmenybę ir ją supusią realybę.

Paveikslas signuotas dešiniosios dalies vaizdinės pusės apatiniame dešiniajame kampe apačioje: „A. Eidukaitis/ 2015 m.“

Nedidelio formato knyga, kietais, pilkos spalvos viršeliais. Viršelio pakraštėliai apvesti dvigubos linijos rėmeliu, dešiniajame kampe viršuje išspausdinta: „NAUJASIS ** TESTAMENTAS“.

Vertė vyskupas Juozapas Skvireckas. Išleista Kaune, 1922 m., 620 p. Spausdina Otto Elsner spaustuvėje Berlyne. Dedikuota  Žemaičių vyskupijos 1421- jubiliejui - 1921 paminėti.

Knyga kietais rudais viršeliais, drobe dengta nugarėle, be iliustracijų, 252 p. „Žinijos“ bendrovės leidinys. Atspausdinta „Švyturio“ bendrovės spaustuvėje, Kaune, 1928 m.

Knyga priklausė Rietave didžiąją gyvenimo dalį gyvenusiai, buvusiai Marijos Pečkuskaitės mokinei Elenai Sakelytei Cirtautienei (1879-1955), kilusiai iš Pavandenės dvaro.

Rietavo Oginskių Kultūros istorijos muziejui knygą perdavė Elenos Sakelytės Cirtautienės vaikaitė Dalia Barkauskaitė Montvilienė.