LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Knyga plonais, pilkos spalvos viršeliais, be iliustracijų, 112 p. Išleido Lietuvos valstybinė leidykla. Atspausdinta „Šviesos“ spaustuvė, Kaune, 1941 m.  Tiražas 5200 egz. Trečiasis leidimas. Redaktorius J. Grušas. Viršelio dailininkas A. Vaičaitis.

Knyga priklausė Prano ir Elenos Barkauskų bibliotekai. Tituliniame puslapyje yra tai liudijantis spaudo atspaudas. Elenos Sakelytės mama Elena Sakelytė Cirtautienė (1879-1955), kilusi iš Pavandenės dvaro. Jos mokytoja jaunystės metais buvo Marija Pečkauskaitė.

Rietavo Oginskių Kultūros istorijos muziejui knygą perdavė Elenos Sakelytės Cirtautienės vaikaitė, Prano ir Elenos Barkauskų dukra Dalia Barkauskaitė Montvilienė. 

Nespalvota vertikalaus formato grupinė fotografija. Nufotografuota ant medinių laiptų sėdinčių  dvylikos, įvairaus amžiaus žmonių, vilkinčių šventiniais rūbais grupė. Įėjimo į namą prieangis įstiklintas, durų stakta papuošta jurginų ir klevo lapų girlianda.

Fotografijoje įsiamžinę Kunigaikščio Irenėjaus Oginskio Rietavo dvare 1859 m. įkurtos pirmosios Lietuvoje žemės ūkio mokyklos vadovo,  agronomo Karlo Otto von Minicho (Karl Otto von Münnich 1834-1895) artimieji.

Antroje eilėje iš kairės pirma sėdi K. Minicho marti, sūnaus Evaldo žmona  Stanislava Šimkevičiūtė Minichienė (1869-1964), šalia jos dukrelės Irena Minchaitė (1906-?) ir Leonija Minichaitė (1904-1990). Trečioje eilėje iš kairės K. Minicho našlė Felicija Karolina Justina Černiauskaitė Minich (1834-1931). Ketvirtoje eilėje tarp durų stovintis vyras – K. Minicho sūnus Henrikas Minichas (1869-1919). Kiti asmenys neidentifikuoti.

Fotografijos averso  pakraščiai lygūs, apvesti baltu rėmeliu. Fotografija paklijuota ant rusvos spalvos kartono.

Nespalvota horizontalaus formato grupinė fotografija. Nufotografuota ant medinių laiptų sėdinčių dešimties įvairaus amžiaus žmonių vilkinčių šventiniais rūbais grupė. Įėjimo į namą prieangis įstiklintas, durų stakta papuošta gėlių ir žalumynų girlianda.

Pirmoje eilėje iš kairės:  Kunigaikščio Irenėjaus Oginskio Rietavo dvare 1859 m. įkurtos pirmosios Lietuvoje žemės ūkio mokyklos vadovo,  agronomo Karlo Otto von Minicho (Karl Otto von Münnich 1834-1895) sūnūs Evaldas Minichas (1873-1945) ir Henrikas Minichas (1869-1919). Tarp jų guli šunelis Deizė.

Antroje eilėje iš kairės: Evaldo Minicho žmona Stanislava Šimkevičiūtė (1869-1964), šalia jos dukrelės Irena Minchaitė (1906-?) ir Leonija Minichaitė (1904-1990). Toliau, iš kairės ketvirta teta Janė.

Viršutinėje eilėje pagyvenusi moteris, galvą prisidengusi tamsia kepuraite, Karlo Otto von Minicho (1834-1895) našlė Felicija Karolina Justina Černiauskaitė Minich (1834-1931), šalia jos, dešiniau nežinoma moteris, toliau - Olga ir Gertė.

Fotografijos averso  pakraščiai lygūs, apvesti baltu rėmeliu, reverse užrašas vokiečių kalba, kuriame išvardinti, fotografijoje įamžinti asmenys.

Nespalvota vertikalaus formato grupinė fotografija. Nufotografuoti prie medinio namo lango sėdintys Evaldas ir Stanislava Minichai.

Evaldas Minichas gimė 1873 m. Vincentavo dvare  Karlo ir Felicijos Minichų šeimoje.

Evaldo tėvas Karlas von Minichas (Karl Otto von Münnich 1834-1895, gimęs Prūsijoje, Horsterbusch) buvo kunigaikščio Irenėjaus Oginskio Rietavo dvare 1859 m. įkurtos pirmosios Lietuvoje žemės ūkio mokyklos vadovas.

Motina Felicija Karolina Justina Černiauskaitė Minich (1834-1931), Aleksandro ir Juzefos Černiauskų, Tauravo dvaro savininkų, dukra. (Jos močiutė, tėvo mama buvo kunigaikštytė Giedraitytė,  Žemaičių vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio sesuo)

Evaldas Minichas baigė Tartu universitetą ir įsigijo stomatologo ir dantų techniko specialybę. Kurį laiką dirbo Latvijoje, Liepojoje, vėliau persikėlė į Lietuvą. Praktikavo Kelmėje, Kėdainiuose, Plungėje, 1905 m. vasarojo ir dirbo Palangoje.  Gyvendamas Plungėje susipažino su Stanislava Šimkevičiūte (1869-1964), kurią vedė. Iš šios santuokos gimė dvi dukros Leonija (g. 1904) ir Irena (g. 1906). Apie 1909 m. E. Minichas persikėlė į Varnius, kur tuo metu buvo kuriama ligoninė. Čia jam buvo pasiūlyta dirbti gydytojo padėjėju, tačiau tam buvo reikalinga gydytojo kvalifikacija, todėl E. Minichas išvyko tobulintis į Peterburgą. Įsigijęs felčerio pažymėjimą grįžo į Varnius ir dirbo čia iki 1914 m. pradžios. Prasidėjus karui evakavosi į Rusiją. Pakeliui buvo paskirtas dalinio ligoninės gydytoj, vėliau dirbo karo ligoninėse Nelidove, Diatlove, Zapadnoje Dvinoje (Tverės sritis). Po karo Evaldo ir Stanislavos Minichų šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Rietave. E. Minichas įsidarbino medicinos punkte, kuris buvo įsikūręs viename iš dvaro pastatų, buvusiame vaito name. Mirė II pasaulinio karo metu, 1945 m.

Nespalvota horizontalaus formato fotografija. Grupinis portretas iš priekio iki krūtinės. Nufotografuoti Evaldas ir Stanislava Minichai. Fotografijos averso pakraščiai apvesti baltu rėmeliu, pakraštėlis karpytas. Fotografijos reversas horizontalaus formato. Padalintas į įrašo ir adreso laukelius.

Evaldas Minichas gimė 1873 m. Vincentavo dvare  Karlo ir Felicijos Minichų šeimoje.

Evaldo tėvas Karlas von Minichas (Karl Otto Münnich 1834-1895, gimęs Prūsijoje, Horsterbusch) buvo kunigaikščio Irenėjaus Oginskio Rietavo dvare 1859 m. įkurtos pirmosios Lietuvoje žemės ūkio mokyklos vadovas.

Motina Felicija Karolina Justina Černiauskaitė Minich (1834-1931), Aleksandro ir Juzefos Černiauskų, Tauravo dvaro savininkų, dukra. (Jos močiutė, tėvo mama buvo kunigaikštytė Giedraitytė,  Žemaičių vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio sesuo).

Evaldas Minichas baigė Tartu universitetą ir įsigijo stomatologo ir dantų techniko specialybę. Kurį laiką dirbo Latvijoje, Liepojoje, vėliau persikėlė į Lietuvą. Praktikavo Kelmėje, Kėdainiuose, Plungėje, 1905 m. vasarojo ir dirbo Palangoje.  Gyvendamas Plungėje susipažino su Stanislava Šimkevičiūte (1869-1964), kurią vedė. Iš šios santuokos gimė dvi dukros Leonija (g. 1904) ir Irena (g. 1906). Apie 1909 m. E. Minichas persikėlė į Varnius, kur tuo metu buvo kuriama ligoninė. Čia jam buvo pasiūlyta dirbti gydytojo padėjėju, tačiau tam buvo reikalinga gydytojo kvalifikacija, todėl E. Minichas išvyko tobulintis į Peterburgą. Įsigijęs felčerio pažymėjimą, grįžo į Varnius ir dirbo čia iki 1914 m. pradžios. Prasidėjus karui evakavosi į Rusiją. Pakeliui buvo paskirtas dalinio ligoninės gydytoj, vėliau dirbo karo ligoninėse Nelidove, Diatlove, Zapadnoje Dvinoje (Tverės sritis). Po karo Evaldo ir Stanislavos Minichų šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Rietave. E. Minichas įsidarbino medicinos punkte, kuris buvo įsikūręs viename iš dvaro pastatų, buvusiame vaito name. Mirė II pasaulinio karo metu, 1945 m.

Nespalvota vertikalaus formato portretinė fotografija. Leonijos Minichaitės portretas profiliu, iki krūtinės. Jos galvą puošia skrybėlaitė, kalą juosia balta, peltakiuota apykaklė, susegta nedidele, apvalia sage su lapeliu. Fotografijos pakraštėliai lygūs, apvesti baltu rėmeliu. Fotografijos reversas horizontalaus formato, padalintas į įrašo, adreso ir pašto ženklo laukelius. Įrašo laukelyje, dešiniajame kampe yra fotografo spaudo atspaudas: „Fotogr. O. Lehmann/ MEMEL, Libaner str. 23“.

Leonija Minichaitė (1904-1990) Rietave dirbusio gydytojo stomatologo, dantų techniko Evaldo Minicho (1873-1945) ir Stanislavos Šimkevičiūtės Minich (1869-1964), kilusios iš Plungės, dukra. Jos senelis Karlas von Minichas (Karl Otto Münnich 1834-1895), buvo, kunigaikščio Irenėjaus 1859 m. įkurtos, pirmosios Lietuvoje žemės ūkio mokyklos vadovas.

Leonija Minichaitė buvo ištekėjusi už iš Kėdainių kilusio Vytauto Stukonio (g. 1903 m.). Su juo susilaukė vienintelio sūnaus Rimanto (g. 1939 m.).

Nespalvota vertikalaus formato portretinė fotografija. Leonijos Minichaitės portretas profiliu, iki krūtinės. Nufotografuota jauna tamsiaplaukė moteris, jos kalą juosia balta, v formos apykaklė. Fotografijos pakraštėliai lygūs, apvesti baltu rėmeliu. Fotografijos reversas horizontalaus formato, padalintas į įrašo, adreso laukelius. Įrašo laukelyje, dešiniajame kampe yra fotografo spaudo atspaudas: „Fotogr. O. Lehmann/ MEMEL, Libaner str. 23“.

Leonija Minichaitė (1904-1990) Rietave dirbusio gydytojo stomatologo, dantų techniko Evaldo Minicho (1873-1945) ir Stanislavos Šimkevičiūtės Minich (1869-1964), kilusios iš Plungės, dukra. Jos senelis Karlas von Minichas (Karl Otto Münnich 1834-1895) buvo kunigaikščio Irenėjaus 1859 m. įkurtos, pirmosios Lietuvoje žemės ūkio mokyklos vadovas.

Leonija Minichaitė buvo ištekėjusi už iš Kėdainių kilusio Vytauto Stukonio (g. 1903 m.). Su juo susilaukė vienintelio sūnaus Rimanto (g. 1939 m.).

Nespalvota vertikalaus formato portretinė fotografija. Irenos Minichaitės portretas iš priekio visu ūgiu. Nufotografuota ant cementinio pusapvalio suoliuko sėdinti jauna moteris. Ji vilki tamsų, pelerina puoštą švarką ir sijoną, jos galvą dengia šviesi skrybėlaitė, ant rankų apmautos pirštinaitės. Fotografuota lauke prie mūrinės tinkuotos sienelės, už jos matyti medžiai ir kiti žalumynai.

Fotografijos pakraštėliai lygūs.

Irena Minichaitė (g. 1906)  Rietave dirbusio gydytojo stomatologo, dantų techniko Evaldo Minicho (1873-1945) ir Stanislavos Šimkevičiūtės Minich (1869-1964), kilusios iš Plungės, dukra. Jos senelis Karlas von Minichas (Karl Otto Münnich 1834-1895), buvo kunigaikščio Irenėjaus 1859 m. įkurtos, pirmosios Lietuvoje žemės ūkio mokyklos vadovas.

Fotografija nespalvota, portretinė, vertikalaus formato. Portretas anfas iki krūtinės. Fotografijos averso pakraščiai balti, apatinis laukelis platesnis. Nufotografuota vienplaukė moteris, aukštyn sušukuotais, tamsiais, lengvai garbanotais plaukais. Suknelė ar palaidinė po kalu susegta apvalia sage. Fonas pilkas.

Fotografijos reversas horizontalaus formato, padalintas į įrašo. ir adreso grafas. Įrašo laukelyje vertikaliai violetiniu rašalu, vokiečių kalba užrašyta: „Herzliche grüsse!/ Gerti/ July.1940“ (Vertimas: „Sveikinimai!/ Gertė/ liepa/ 1940“).

Gertė Minich (Gertrud von Münnicch) Henriko ir Olgos Minichų, gyvenusių Vincentavo dvare, netoli Tverų dukra, Karlo von Minicho vaikaitė. Tarpukaryje išvykusi gyventi į Vokietiją.

Nespalvota horizontalaus formato grupinė fotografija. Nufotografuota lietuvių katalikų jaunimo sąjungos „Pavasaris“ Andriejavo (šiuo metu Endriejavo) kuopa. Jaunų vyrų ir moterų grupė išsirikiavusi šešiomis eilėmis. Antroje eilėje jaunimo būryje sėdi du kunigai. Jaunuoliai šventiškai pasipuošę – vyrai vilki kostiumus, didžioji dalis merginų apsirengusios šviesiai.

Penktoje eilėje iš dešinės ketvirta Paulina Dromantaitė iš Stončaičių kaimo.

Reversas horizontalaus formato, padalintas į įrašo ir adreso laukelius. Reverse pieštuku užrašyta: „1925 m. Andriejavo/ Pavasarininkų kuopa“.

Nespalvota horizontalaus formato grupinė fotografija. Nufotografuota eglaičių fone stovinti jaunų žmonių pora. Moteris ant rankų laiko kūdikį. Tai Antanavičiūtės Vlados krikštynos. Jos krikštatėviai pusbrolis Vldas Sungaila, Juozo ir pusseserė Stefanija Sungailaitė, Valentino. Vlada Antanavičiūtė - Vlado ir Stefanijos tėvų Juozo ir Valentino sesers Barboros Sungailaitės-Antanavičienės dukra.

Vladas Sungaila, kilęs iš Stalgų kaimo (Plungės valsč.) apie 1948 m. tapo partizanu, žuvo 1949 m. netoli Stalgėnų. Stefanija Sungailaitė iš Stončaičių kaimo (Endriejavo valsč.) buvo partizanų ryšininke.

Fotografijos reverse yra įrašas tušinuku: „Sungaila Vladas/ ir Sungailaitė Stefa/ ryšinikė./ Krikšto tėvai, bet deja/ jau visi kapuos/ Vlado Gečo/ švogeris/ Partizanai“.

Nuotraukos kraštai lygūs. Vaizdo apačioje ir šonuose – baltas rėmelis.

Nespalvota, vertikalaus formato, portretinė fotografija. Krėsle sėdinčio dvasiškio portretas anfàs iki kelių.

Fotografijoje įamžintas Žemaičių vyskupas, švietėjas, istorikas, politikas, aktyvus visuomenininkas – blaivybės sąjūdžio ir knygnešystės – organizatorius Motiejus Valančius.

Vyskupas vilki sutaną, kurios kairėje pusėje, prie širdies įsegta aštuonkampė žvaigždė. Jo kaklą juosia grandinėle su ant krūtinės kabančiu kryžiumi, galvą dengia pijusė.

Fotografija priklijuota prie plono kartono lapelio. Po fotografija ranka, juodu rašalu užrašyta: „Motiejus Valančius/ 1801. II.16 – 1875.V.29“.  Fotografijos reverse ranka, juodu rašalu užrašyta: „Tėvas, Valančius Mykolas, s. / Martyno ir Joanos gimęs apie/ 1752 m., mirė 1828 m. sejkie 13 d./ palaidotas Salantų m. kapinėse/ (Gargždelės km.)/ Motina, Ona Stonkaitė-Valančienė/ gimusi 1770.II.21 d. Kulupėnuose, mirė 1859.XII.24 d. Varniuose./ Tėvų vestuvės užreg. Salantų bažnyčioje/ 1795.II.3., vaikų turėjo ne mažiau 10,/ išaugo jų 5, Motiejus Valančius buvo/ ketvirtas vaikas. Penki mirė jauni./ Motiejus Valančius gimė 1801.II.16, Kretingos r., Nasrėnų km. prie/ Kretingos  – Salantų vieškelio./ Motiejus Valančius mirė 1875.V.29/ Kaune (karstas dabar randasi/ rotušės rūsyje).