Dailininkė tapytoja, akvarelininkė, pedagogė, Lietuvos Švč. Jėzaus Širdies tarnaičių kongregacijos vyresnioji.
Gimė 1910 m. Linkuvos valsčiuje, Blėkonių kaime, gausioje valstiečių šeimoje (keturi broliai ir keturios seserys). Baigusi Linkuvos gimnaziją, įstojo į Kauno aukštąją meno mokyklą. Pastebėję studentės Teodoros meninius gabumus, mokyklos dėstytojai ir patarė jai gilinti meno studijas Šveicarijoje, tačiau Teodora įstojo į slaptą Švč. Jėzaus Širdies garbintojų vienuoliją, oficialiai pasivadinusią Moterų kultūros draugija). Matydama, kad šios vienuolijos įsteigtoje Kaune Mergaičių mokytojų seminarijoje trūksta piešimo mokytojų, ses. Teodora, ėmėsi pedagoginio darbo.
Dėstė piešimą 1933 m. širdiečių įsteigtoje mergaičių gimnazijoje. 1940 m. okupantams komunistams suvalstybinus privačias mokyklas, mokytoja T. Kriaučiūnaitė iš Kauno buvo perkelta į Linkuvą. 1943 m. išsikėlė gyventi į Vilnių. Čia kurį laiką mokytojavo, tapybos darbų gaudavo iš „Dailės“ kombinato. Pajutusi esanti persekiojama, turėjo ieškotis nekrintančio į akis taikomosios dailės darbo saldainių fabrike, žaislų kontoroje.
Turėdama kiek daugiau laisvo laiko, sesuo Teodora talkindavo bažnyčioms — rašinėdavo skelbimus, papuošdama dailiomis vinjetėmis, neretai ir stambesniais religiniais piešiniais.
Studijuodama meno mokykloje, sesuo Teodora pasirinko tapybos specialybę. Žymaus tapybos dėstytojo, kartu ir garsaus akvarelisto Kajetono Skėriaus įkvėpta, ėmėsi akvarelinės tapybos.
Dar nebaigusi meno studijų, dailininkė buvo pripažinta kaip gabi portretistė. Ypač mėgo piešti senus žmones. Keliasdešimt metų tapė didžiulius paveikslus, puošė bažnyčių skliautus kūrybingomis freskomis. Jos darbų yra Anykščių bažnyčioje, Barklainių koplyčioje, Linkuvos bažnyčioje, Vilniaus priemiesčio Jueruzalės, taip pat Dūkšto, Ceikinių, Kabelių, Telšių  ir kt. bažnyčiose.