Prancūzų kino aktorius, prodiuseris. Tikr. Jean Alexis Moncorge. Gimė 1904 m. gegužės 17 d. Paryžiuje, mirė 1976 m. lapkričio 11 d. ten pat.

Nuo 1923 m. vaidino Paryžiaus miuzikholuose („Folies-Bergere“), operetės teatruose. Kaip kino aktorius išgarsėjo rež. J. Duvivier filmuose („Marija Šapdelen“, 1934, „Pepė le Moko“, 1937). Dažniausiai kūrė dramatiškus vienišų, stiprių, nepriklausomų asmenybių vaidmenis: Marešalis („Didžioji iliuzija“, 1937), Žakas Lantjė („Žmogus-žvėris“, 1938, pagal E. Zola; abiejų rež. J. Renoiras), Žanas („Ūkų krantinė“, 1938), Fransua („Diena prasideda“, 1939; abiejų rež. M. Carne). 1941–1946 m. filmavosi Holivude. Vėlesniems vaidmenims būdinga psichologiškumas, humoras, santūrumas, išorinis vaidybos paprastumas; svarbesni: Raimonas („Naktis – mano karalystė“, 1951, rež. G. Lacombeʼas, Venecijos kino festivalio prizas), Maksas („Nelieskit grobio“, 1954, rež. J. Beckeras), Viktoras („Paryžiaus oras“, 1954, rež. M. Carne; už abu Venecijos kino festivalio prizas), Henri Danglardʼas („Prancūziškas kankanas“, 1955, rež. J. Renoiras), Granžilis („Per Paryžių“, 1956, rež. C. Autantʼas-Lara), Žanas Valžanas („Vargdieniai“, 1958, pagal V. Hugo, rež. J.-P. Le Chanois), Archimedas („Klošaras Archimedas“, 1959, rež. G. Grangier, Berlyno kino festivalio prizas). 1963 m. su Fernandeliu įkūrė kino bendrovę „Gafer“.