Rusų skulptorius, architektas, meno teoretikas. Tikr. Neemia Pevsner. Gimė 1890 m. rugpjūčio 5 d. Brianske, mirė 1977 m. rugpjūčio 23 d. Waterbury.

Konstruktyvistas. A. Pevsnerio brolis.

1909–1914 m. studijavo mediciną, vėliau civilinę inžineriją Miuncheno universitete; lankė H. Wölfflino meno istorijos paskaitas. 1912 m. lankėsi Italijoje, 1913–1914 m. Paryžiuje susipažino su kubizmo, orfizmo daile. 1914–1917 m. gyveno Kopenhagoje, Osle; pradėjo konstruoti pirmąsias skulptūrines kompozicijas. 1917 m. Maskvoje kartu su V. Tatlinu ir A. Rodčenka inspiravo konstruktyvizmo judėjimą. 1920 m. kartu su A. Pevsneriu paskelbė „Realistinį manifestą“ („Realističeskij manifest“), jame išdėstė konstruktyvistinio meno pagrindus, iškėlė grynosios formos primatą, pateikė neutraliosios kūrybos sampratą. 1922 m. emigravęs iš Rusijos konstruktyvizmo idėjas skleidė Vokietijoje, Prancūzijoje, D. Britanijoje. Skaitė paskaitas Bauhauso mokykloje. Su kitais architektais rengė visuomeninių pastatų projektus. 1946 m. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, dėstė Harvardo universitete. Skulptūros kompozicijose siekė perteikti formų dinamišką ritmą erdvėje. Tyrinėjo naujas erdvės, tūrio, linijos raiškos galimybes, naudojo metalą, stiklą, siūlus, vielą. Autoriaus kūryboje vyrauja spiralės, išlenkto disko, turinčio membranos bruožų, motyvai („Linijinė konstrukcija erdvėje nr. 2“, „Linijinė konstrukcija erdvėje nr. 4“, abi 1957–1958). Teoretiniuose straipsniuose analizavo konstruktyvizmo meninius ir socialinius aspektus. Autoriaus kūryba turėjo įtakos kinetinio meno raidai.