Fizikas. Gimė 1900 m. birželio 5 d. Budapešte, mirė 1979 m. vasario 9 d. Londone.

Holografijos pradininkas. Londono karališkosios draugijos (1956), Vengrijos mokslų akademijos garbės (1964), Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos (1973) narys. 1924 m. baigė Berlyno Aukštąją technikos mokyklą. 1927–1933 m. dirbo bendrovėje „Siemens&Halske“. 1933 m. persikėlė į Didžiąją Britaniją. 1934–1948 m. dirbo bendrovėje „Thomson-Houston“. 1949–1967 m. dėstė Londono universiteto karališkajame Mokslo ir technologijos koledže; profesorius (1958). 1967–1979 m. dirbo JAV CBS laboratorijose (Stamfortas, Konektikuto valstija). Tyrimų sritys: elektroninė optika, elektroninė mikroskopija, sparčioji oscilografija, elektros išlydis dujose, plazmos fizika, ryšių technika. Sukūrė plokščią elektroninį vamzdį, optinio atvaizdo matricinę teoriją, analizavo signalo teoriją, impulso suspaudimo principą, suformulavo informacijos teorijos Gaboro Shannono teoremą. 1948 m. suformulavo holografijos principus ir aprašė plokščiųjų hologramų įrašymo metodus, atrado hologramos apgrąžos savybę. Sukonstravo pirmąjį holografinį mikroskopą.

Įvertinimas: Nobelio premija 1971 m.