Architektas. Gimė 1930 m. liepos 7 d. Kaune, mirė 1992 m. gegužės 3 d. Vilniuje.

1954 m. baigė Lietuvos dailės institutą (LDI).

1954–1976 m. dirbo Mokslinėse restauracinėse gamybinėse dirbtuvėse Vilniuje, Paminklų konservavimo institute (grupės vadovas, projektų vyr. architektas). 1961–1968 m. ir 1976–1978 m. dėstė LDI.

Pagal V. Gabriūno projektus pastatyta: J. Biliūno antkapinis paminklas (1958), A. Baranausko ir A. Vienuolio muziejai (1982, visi Anykščiuose), Paminklų konservavimo instituto pastatas Vilniuje (1969), įrengta aikštė su A. Vienuolio paminklu (1982, skulptorius P. Aleksandravičius) Anykščiuose.

Parengė skulptūrinių paminklų („Motina“ Pirčiupiuose, 1960, skulptorius G. Jokūbonis; monumentas „Pergalė“ Kryžkalnyje, 1970, skulptorius B. Vyšniauskas, dailininkas K. Morkūnas, Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos valstybinė premija 1973 m., su kitais; 1999 m. perkeltas į Grūto parką; L. Gucevičiaus paminklas Migonyse, Kupiškio r. savivaldybė, skulptorius P. Aleksandravičius, 1978 m.) architektūrines dalis, restauravimo projektus: Šv. Kotrynos bažnyčios Vilniuje (1960), Žagarės dvaro žirgyno (1980).

Suprojektavo individualių gyvenamųjų namų, interjerų, antkapinių paminklų. Nuliejo akvarelių su Vilniaus architektūros vaizdais.