Tapytojas, grafikas. Gimė 1957 m. sausio 20 d. Kaune, mirė 2012 m. rugpjūčio 23 d. ten pat. Palaidotas Kauno Eigulių kapinėse.

1975 m. baigė J. Naujalio vidurinę meno mokyklą. 1977–1983 m. studijavo tapybą LSSR valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).

1975–1977 m. buvo Kauno buitinio aptarnavimo įmonės „Ąžuolas“ dailininkas, nuo 1983 m. LSSR valstybinio dailės instituto Kauno skyriaus Gamybinės aplinkos projektavimo katedros mokymo meistras, 1984–1986 m. šio instituto dėstytojas, 1986–1987 m. – Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumo (dabar Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas) dėstytojas. Nuo 1987 m. dirbo tik kūrybinį darbą.

Nuo 1988 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Nuo 1983 m. dalyvavo Kauno dailininkų respublikinėse, sąjunginėse ir užsienio parodose. Surengė asmeninių parodų: 1987, 1988, 1997 1991, 1995, 1998, 2000, 2004, 2007, Kaune; 1997, 2008 m. Vilniuje; 1989 m. Klaipėdoje. Pomirtinės retrospektyvinės parodos surengtos 2013 m. Kauno LDS skyriuje ir  2017 m. Kauno paveikslų galerijoje.
Kūrė tapybos, akvarelės bei grafikos srityse. Sukūrė istorinės tematikos kompozicijų („Grėsmė“, 1988), portretų (dramaturgo Juozo Grušo, 1985; poeto Pauliaus Širvio, 1988), peizažų („Nemuno lankos pavasarį“, 1985; Pamario motyvas“, 1987), natiurmortų. Vėliau kūryboje ėmė dominuoti bibliniai (Ezekielio pranašystės, Šv. Jono Evangelijos apreiškimas), mitologiniai motyvai. Naudojo šių siužetų naratyvą, kūrė savas jų interpretacijas. Ilgainiui kūryboje sustiprėjo siurrealistinė pasaulio vizija, apokaliptinės nuotaikos. Pagrindinė tema paveikslų tema tapo nuodėmė, malonumas ir atgaila. Vėliau kūryboje atsirado ispaniškos koridos tema. Nutapė šios temo interpretacijų, kuriose pabrėžiamas brutalumas, erotika, pyktis (paveiksluose vaizduojami nuogi, dažniausiai moterų, kūnai). Kompozicijos dramatiškos, ekspresyvios, figūros apibendrinto tipažo. Tamsus koloritas praturtintas ryškių spalvų blyksniais. Tapyboje laviruojama tarp draskančių emocijų ir ramaus ir rafinuoto klasikinio grožio.

Kūrybai būdinga tapybos ir grafikos jungtis. Grafikos lakštuose ekspresija kuriama baltų ir juodų dėmių kontrastais, drastiškai stilizuotomis moterų figūromis, siurrealistine pasaulio sampratos vizija. Sukūrė plakatų, sieninės tapybos darbų („Skrydis“ ir „Lėkimas“ Molėtų centrinėje ligoninėje, 1985–1986).

Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje („Dramaturgo Juozo Grušo portretas“, 1985), Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Lietuvių.