Vitražo dailininkas, tapytojas, dėstytojas. Gimė 1926 m. rugpjūčio 24 d. Kaune (kitais duomenimis rugpjūčio 2 d.; rugpjūčio 21 d.), mirė 2007 m. vasario 8 d. Niujorke (JAV).

1942–1944 m. studijavo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute pas Stasį Ušinską. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukė į Vokietiją, 1945–1947 m. studijavo architektūrą  Darmštato aukštojoje technikos mokykloje, 1947–1948 m. – tapybą Dailės ir amatų mokykloje (Ecole des Arts et Metiers) Freiburge.

Nuo 1949 m. gyveno JAV. Mokėsi Karlo Hakerto vitražo studijoje Čikagoje, buvo „Atžalyno“ teatro dailininkas, apipavidalindavo lietuvių rašytojų knygas. 1952–1953 m. studijavo litografiją Paryžiaus dailės mokykloje (Ecole des Beaux Arts). 1953 m. Paryžiuje susituokė su Anna Mary Crewdson (1927–2009).

1953–1980 m. dirbo Niujorke, George „Durham and Son“ vitražo studijoje. 1964–1980 m. buvo šios studijos dailininkas. 1973–1992 m. dėstė Fordhamo universitete Bronkse (Niujorko valstija) ir Parsonso dizaino mokykloje Niujorke. Studijavo katedrų bei bažnyčių architektūrą Prancūzijoje, Olandijoje, Belgijoje ir Italijoje.

Niujorko lietuvių dailininkų sąjungos narys, 1972 m. – pirmininkas.

Nuo 1968 m. dalyvavo parodose JAV ir Europos šalyse. Surengė asmeninių parodų: 1956 m. Čiulionio galerijoje Čikagoje; 1976, 1983 m. Niujorke; 1977 m. Saut Hadlyje (Masačusetso valstija); 1983 m. Bliumfilde (Konektikuto valstija); 1992, 2001 m. Butbei Harbore (Nevados valstija); 2002, 2005 m. Damariskotoje (Meino valstija).

Sukūrė vitražų ir mozaikų Niujorko, Floridos ir Naujojo Džersio bažnyčioms. Svarbesni vitražai: Niujorko Šv. Kotrynos Sienietės (1954), Kristaus Apreiškimo (1967) bažnyčiose; Vašingtono Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje (1965); Douglastono katedroje (1969); Rokefelerio universitete (1975, 1981), R. Hanoverio Dangaus vartų kapinių mauzoliejuje (1991) ir kitur. Sukūrė mozaikas Šv. Kryžiaus kapinių mauzoliejuje Nort Arlingtone (1987–1993).

Ankstyvojoje kūryboje taikė viduramžių vitražo technologiją (stiklas montuotas švinu), vėliau šios technologijos atsisakė, naudojo tapybos ant stiklo būdą, vientisą vaizdą sujungdamas įvairiaspalvius vaizdo fragmentus. Kūryboje svarbi kompozicija ir piešinys, šviesa. Meninei raiškai formuotis įtakos turėjo abstraktusis menas, fotorealizmas, popartas. Kompozicijos tapo asketiškos, be nereikšmingų detalių ir spalvų (Šv. Juozapo seserų vienuolyno koplyčios langai). Kūryboje taikė koliažo, fotografijos, šilkografijos priemones.

Su paskaitomis ir seminarais apie tapybos ant stiklo ir vitražo meną apkeliavo JAV, Kanadą, Japoniją, parašė knygų apie vitražą ir jo technologijas („The Arto of Painting on Glass“, 1980; Tapybos ant stiklo menas. Vitražo technikos ir komponavimas, 2009), straipsnių amerikiečių ir lietuvių spaudoje (bendradarbiavo su žurnalu „Kultūros barai“), atsiminimų apie dailininkus žurnale „Metmenys“.

1970 m. su D. Fuleriu 10 metrų ilgio burlaiviu perplaukė Atlanto vandenyną (iš Niujorko iki Airijos).

2006 m. sukurtas dokumentinis filmas „Dieviškoji šviesa“ (rež. Gytis Lukšas).

Įvertinimas:

1980 m. JAV Nacionalinis menininkų apdovanojimas,

1986 m. JAV Lietuvių bendruomenės kultūros tarybos premija,

2000 m. Amerikos vitražininkų asociacijos (Stained Glass Association of America) premija už viso gyvenimo kūrybą.

Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje („Vitražų projektai“, 1968, 1970, 1974), Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Korningo stiklo muziejuje (JAV), Ely vitražo muziejus (Didžioji Britanija).