Vienas pirmųjų tarpukario Kretingos verslininkų, pramonininkas.

Kilęs iš Kretingos miestelėnų šeimos. 1919 m. kartu su Vladu Grudzinsku ir Inzeliu Viliumi Otonu Vytauto ir J. Jablonskio gatvių kampe įkūrė pirmąsias tarpukario Kretingoje pramonės įmones – garinį malūną, lentpjūvę ir elektros stotį, kurias 1921 m. gegužės 24 d. sunaikino gaisras.

1920 m. tie patys verslininkai įregistravo pirmąją prekybos ir pramonės bendrovę „Minija“. Pagrindinis jos tikslas – panaudoti pramonės reikmėms Minijos upės vandens jėgą. Tam prie upės buvo planuojama pastatyti vandens malūną, lentpjūvę ir elektros stotį. Elektra planuota tiekti Kretingai ir aplinkiniams miesteliams apšviesti, linų ir vilnų verpykloms, audimo ir kūlimo mašinoms sukti. Bendrovė taip pat ruošėsi gaminti plūgus, akėčias, vežimus, kuliamąsias ir kitas žemės ūkio mašinas ir padargus. Raguviškių kaime ji įsigijo žemės sklypą, iš Elbingo (Vokietija) 1922 m. parsivežė pirmąją turbiną ir pasiruošė ties Mišučių dvaru užtvenkti Miniją. Pritrūkusi lėšų, bendrovė bankrutavo.

Vėliau J. Eitavičius įsigijo prie Akmenos upės buvusį Penkininkų (Bajorų) vandens malūną ir lentpjūvę.

Priklausė Šv. Vincento Pauliečio draugijai.