Poetas, dramaturgas, eseistas, literatūros kritikas, vertėjas. Gimė 1943.02.04 Pateruose, Lazdijų raj. Mirė 2008.12.12 Vilniuje.
1966 m. VU baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, 1967-1976 m. dirbo “Mūsų gamtos” redakcijoje; atleistas vertėsi rašydamas pjeses vaikams, scenarijus, straipsnius. 1988-1990 m. LRS atsakingasis sekretorius, nuo 1992 m. “Šiaurės Atėnų” literatūros skyriaus redaktorius. Gyvena Vilniuje.
1966 m. baigė Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. 1967 m. dirbo savaitraštyje „Kalba Vilnius“, 1967–1976 m. žurnale „Mūsų gamta“, nuo 1992 m. – savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“, 2002–2004 m. – laikraštyje „Lietuvos aidas“. 1988–1991 m. buvo Rašytojų sąjungos valdybos sekretorius. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės (1988), 1988–1990 m. Sąjūdžio Seimo tarybos narys. 1989–1990 m. Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (SSRS) liaudies deputatų suvažiavimo ir SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas.
Eilėraščius pradėjo spausdinti 1959 m. Pirmieji S. Gedos kūriniai davė stiprių impulsų poezijos atsinaujinimui, inspiravo diskusijas apie modernaus meno ir oficialios sovietinės estetikos santykį. Jis modernizavo lietuvių lyriką atsigręždamas į seniausius kultūros šaltinius. Poezijos rinkinių „Pėdos“ (1966), „Strazdas“ (1967), „26 rudens ir vasaros giesmės“ (1972) ir kt. tekstai daugiaklodžiai, gausu A. Baranausko, K. Donelaičio, A. Strazdo, H. Boscho, Dante's, F. Vilono gyvenimo ir kūrybos motyvų.
Kūryboje ieškoma universalios minties atminties, kurioje susisietų baltų, krikščioniškoji, senovės Rytų mitologinė sąmonė, teigiamas žodžio daugiareikšmiškumas (rinkinys „Babilono atstatymas“, 1994), derinama įvairios stilistinės formos (rinkinys „Jotvingių mišios“, 1997, „Skrynelė dvasioms pagauti“, 1998). Pasaulio pradmenų ir atminties paieška, daiktų, žmogaus ir gamtos giminystė vyrauja poezijoje ir pjesėse vaikams („Užmigę žirgeliai“, 1970, „Baltojo Nieko dainelės“, 1977, „Mėlynas autobusiukas“, „Vasara su peliuku Miku“ ir kt.).
Pagal K. Borutos romaną „Baltaragio malūnas“ parašė filmo „Velnio nuotaka“ (1974) scenarijų, sukūrė libretus Broniaus Kutavičiaus, Anatolijaus Šenderovo, Jurgio Juozapaičio, Kęstučio Antanėlio kūriniams.
S. Geda išvertė knygas „Giesmių giesmė“ (1983), „Psalmių knyga“ (1997), Dante's, F. Vilono, Ch. Baudelaire'o, J. Brodskio, F. G. Lorcos, Cz. Miloszo, Novalio, R. M. Rilke's, armėnų, senovės graikų, babiloniečių, japonų, senovės Egipto ir kt. poezijos.
Išleido literatūros kritikos straipsnių rinkinį „Ežys ir Grigo ratai“ (1989), eseistikos knygą „Man gražiausias klebonas – varnėnas“ (1988), dienoraštinių užrašų knygas „Žydintys lubinai piliakalnio šlaite“ (1999), „Adolėlio kalendoriai“ (2003).
Poezijos knygų išleista vokiečių, švedų, rusų, anglų, norvegų, lenkų kalbomis, eilėraščių išversta į ispanų, prancūzų, suomių ir kitas kalbas.

Apdovanojimai:
 

1982 m. “Poezijos pavasario” laureatas.
1994 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
1994 m. Jotvingių premija.
1995 m. paskirta Nacionalinė premija už poezijos knygas Septynių vasarų giesmės ir Babilono atstatymas.
1997 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija.
1998 m. apdovanotas Gedimino ordinu.
1998 m. Baltijos Asamblėjos premija už pastarųjų trejų metų kūrybos metamorfozes..
2000 m. G. Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija už knygą Žydintys lubinai piliakalnių fone. Septynių vasarų dienoraščiai.
2002 m. paskirta Lietuvos rašytojų sąjungos premija už geriausią 2001-ųjų knygą.