Danutė Gobytė-Daunorienė

Vardas Danutė
Pavardė Gobytė-Daunorienė
Mergautinė pavardė Gobytė
Profesija dailininkas keramikas
Gimimo data 1931-09-18

Išsami biografija

Keramikė. Gimė 1931 m. rugsėjo 18 d. Šiauliuose, mirė 2002 m. rugsėjo 26 d. Vilniuje.

1955–1961 m. studijavo keramiką  LSSR valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).

1961–1994 m. dirbo Vilniaus kombinato „Dailė“ keramikos ceche dailininke, 1994–1996 m. – bendrovėje „Vilniaus dailė“.

Nuo 1963 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

Nuo 1961 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje (Rusijoje, Čekoslovakijoje, Jugoslavijoje, Italijoje, Prancūzijoje), tarptautiniuose simpoziumuose. 1981 m. surengė asmeninę parodą Vilniuje.

Sukūrė serijinių ir mažatiražių buitinės dekoratyvinės keramikos dirbinių (servizai, lėkštės, žvakidės, veidrodžiai, peleninės, vazos), dekoratyvinių kūrinių interjerams (dekoratyvinės sienelės kavinėje „Eglė“ Kaune, 1961; plokštės ir vazos kavinėje „Dainava“ Vilniuje, 1962–1964; gėlių parduotuvėje „Varsa“ Vilniuje, 1969; dekoratyvinė sienelė Vytauto Didžiojo universitete Kaune, 1974; dekoratyvinė pertvara „Medis“ Lietuvos radijo ir televizijos kavinėje, 1975; Respublikinėje universitetinėje vaikų ligoninėje Santariškėse, 1978; dekoratyvinė sienos plastika Valkininkų vaikų sanatorijoje, 1974; grindų pano sanatorijoje „Eglė“ Druskininkuose, 1981).

Kūrybos pradžioje savitai interpretavo tradicinių indų formas, vėliau naudojo cilindro, rutulio, kubo pavidalus („Dekoratyvinės formos“, 1971; vaza „Kvadratas“, dekoratyvinė kompozicija „Žaidimas“, abi 1980). Daugiausiai naudojo žiedimo arba lipdymo techniką, dirbinius dengė vienspalve matine glazūra, subtiliai naudojo spalvas (rudą, žalsvą, mėlyną, baltą), molį derino su metalu („Vaza“, 1963) arba medžiu („Vazos“, 1981). Monumentalią plastiką darniai siejo su architektūrine erdve.

Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje.

Kiti vardo, pavardės variantai

Vardas Pavardė Kalba
Danutė Daunoravičienė lietuvių kalba 

Kultūrinė terpė

Lietuvių.

Šaltiniai

Lietuvos dailininkų žodynas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990.

Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/.