Tapytojas. Gimė 1825 m. gegužės 25 d. Dusenėtų dvare (prie Vilniaus), mirė 1868 m. sausio 31 d. Paryžiuje.

Sankt Peterburgo dailės akademijos narys (1854).

Piešimo mokėsi Vilniuje pas V. Vankavičių ir V. Dmachausko tapybos mokykloje. 1841–1849 m. studijavo Sankt Peterburgo dailės akademijoje (K. Briullovo mokinys; dirbo jo padėjėju dekoruojant Šv. Isakijaus soborą Sankt Peterburge, baigė K. Briullovo pradėtą I. Krylovo portretą). 1849 m. išvyko tobulintis į Paryžių, 1850 m. – į Ispaniją, kopijavo Rafaelio, J. de Ribeiros ir kt. dailininkų kūrinius, nutapė Alhambros vaizdų („Perspektyvinis Alhambros vaizdas“). Lankėsi Italijoje. 1854 m. grįžo į Sankt Peterburgą. 1855 m. caro Nikolajaus I išsiųstas į Boloniją nutapyti Rafaelio paveikslo „Šv. Cecelija“ kopiją. 1857 m. apsigyveno Paryžiuje.

Dirbo tapybos ir piešimo mokytoju, tapė paveiklus bažnyčioms, kopijavo senųjų meistrų kūrinius Luvre. Kūryboje vyrauja religinė tematika („Alkos elgeta su berniuku“ 1843, „Mirštančiosios komunija“ ~1852, „Piligrimai“ 1853, „Jaunosios mergaitės išpažintis“), religinės ceremonijos ir apeigos dažnai vaizduojamos buities fone. T. Goreckis nutapė daug portretų. Kūriniams būdinga raiškus piešinys, ryškios spalvos, tam tikras kompozicijos teatrališkumas.

Tapytojo kūrinių turi Lietuvos (Lietuvos dailės muziejus), Lenkijos, Rusijos, Ukrainos muziejai.

Lenkų, lietuvių.