Kompozitorius, dirigentas, pedagogas. Gimė 1884 m. gruodžio 20 d. Rokėnuose (Antazavės vls., dab. Zarasų r.), mirė 1948 m. balandžio 16 d. Kaune.
Pasimokęs muzikos pas M. Petrauską ir Rokiškio muzikos mokykloje pas R. Liehmanną nuo 1899 m. vargonininkavo Raguvėlėje, Utenoje, Mintaujoje (Latvija), Kuktiškėse, Alantoje, vadovavo chorams ir orkestrams. 1915–1916 m. studijavo Maskvos konservatorijoje. 1916–1920 m. gyveno ir gydėsi Jaltoje. 1920–1924 m. Leipcigo konservatorijoje studijavo kompoziciją (pas S. Krehlį, P. Graenerį, S. Karg-Elertą) ir simfoninį dirigavimą. 1924–1927 m. Valstybės teatro (Kaune) dirigentas; dirigavo G. Puccini „Toska“, P. Čeikovskio „Pikų dama“, R. Wagnerio „Lohengrinas“ ir kitas operas. 1926–1933 m. dėstė Kauno muzikos mokykloje, nuo 1933 m. – Kauno konservatorijoje, 1927–1937 m. direktorius, nuo 1927 m. vadovavo kompozicijos klasei; profesorius (1936). Vienas 1928 m., 1930 m. Lietuvos dainų švenčių rengėjų ir dirigentų. 1940–1941 m. Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos kompozitorių sąjungos organizacinio komiteto pirmininkas. 1948 m. J. Gruodžio kūryba ir pedagoginė veikla sovietų funkcionierių smerkta už formalizmą.
Sukūrė baletą „Jūratė ir Kastytis“ (1933), simfonines poemas „Gyvenimo šokis“ (1928), „Iš Lietuvos praeities“ (1939, dar vadinama „Iš mano gimtinės“), simfoninį paveikslą „Rudenėlis“ (1922), „Simfoninį prologą“ (1923), variacijas liaudies dainų temomis (1945), 2 siuitas simfoniniam orkestrui (1936), siuitą „Šarūnas“ chorui ir simfoniam orkestrui (1930), styginių kvartetą (1924), sonatą smuikui ir fortepijonui (1922), kūrinių fortepijonui (1922), tarp jų dvi sonatas (1919, 1921), variacijas liaudies dainos „Bernužėli, neviliok“ tema (1919), variacijas B-dur (1920) ir pjesių, solo ir choro dainų, lietuvių liaudies dainų išdailų, dramos spektaklių muzikos. Kūriniai neoromantinės krypties (turi ir kitų XX a. I p. muzikos krypčių bruožų), temperamentingi, dažnai programiški, spalvingos harmonijos, kintamos ritmikos, sodrios faktūros; siejami lietuvių liaudies melodikos (ypač sutartinių) ir naujoviškų muzikinių raiškos priemonių elementai. J. Gruodžio kūryba ir veikla turėjo didelę reikšmę lietuvių muzikos raidai.
Mokiniai: A. Budriūnai, J. Gaidelis, J. Juzeliūnas, V. Klova, J. Nabažas, A. Račiūnas, P. Tamuliūnas.
