Architektas. Gimė 1753 m. Migonyse (Kupiškio vls., dab. Kupiškio r.), mirė 1798 m. gruodžio 10 d. Vilniuje.
Žymiausias brandžiojo klasicizmo kūrėjas Lietuvoje.
1773–1775 m. studijavo Vilniaus universitete (matematiką ir architektūrą), 1776–1777 m. – Romoje. Vėliau kunigų seminarijioje Vilniuje dėstė matematiką. 1778–1780 m. su vyskupu I. J. Masalskiu keliavo po V. Europą, klausė paskaitų Karališkoje dailės akademijoje Paryžiuje (susipažino su architektu J. F. Blondelio, N. Ledoux, J. G. Soufflot kūryba). Grįžęs į Vilnių dirbo vyskupo I. J. Masalskio dvaro architektu. 1789–1794 m. Vilniaus kariuomenės inžinierių korpuso mokykloje (veikė prie VU) dėstė karinę inžineriją ir topografiją, 1793–1794 m. ir 1797–1798 m. (Architektūros katedros vedėjas) – VU; prof. (1793).
1794 m. dalyvavo J. Jasinskio vadovaujamame sukilime. 1794–1797 m. dirbo Gervėčių administratoriumi. Manoma, L. Gucevičius dirbo didikams Radviloms, Sapiegoms, Pociejams, Pacams, Chreptavičiams, Chominskiams, Tyzenhauzams ir kitiems. Suprojektavo Verkių dvaro sodybos Vilniuje kai kuriuos pastatus (priskiriama centriniai rūmai, malūnas, paviljonas, administracinis pastatas, smuklė, vėliau perstatyta; visi pradėti statyti nuo 1781 m., pirmieji du neišliko), rekonstravo Vilniaus rotušę (1785 m. parengė tris projektus, rekonstrukcija baigta 1799). Brandžiausias L. Gucevičiaus projektas – Vilniaus katedros rekonstrukcija (už ją LLV valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis apdovanojo L. Gucevičių aukso medaliu „Merentibus“; 1801 m. statybą baigė architektas M. Šulcas).
L. Gucevičius sudarė Vilniaus naujosios dailės topografinį planą (1790), parengė Apvaizdos bažnyčios Varšuvoje konstrukcinį projektą (1792), vyskupo I. J. Masalskio gyvenamojo namo Kretingoje abrisus (1793), suprojektavo Vidžių užvažiuojamuosius namus, miesto viršininko gyvenamąjį namą (visi 1795). Manoma, pagal L. Gucevičiaus projektus rekonstruota Raudonės pilis (18 a. pab.), bajorų Karpių rūmai Vilniuje, Trakų g. 1 (1783, vėliau perstatyti), taip pat jam priskiriama nemažai kitų brandžiojo ir vėlyvojo klasicizmo bažnyčių ir dvaro rūmų pastatų (Antazavėje, Čiobiškyje, Rokiškyje ir kitur).
Savitai traktuodamas antikinės architektūros formas L. Gucevičius kūrė darnias pastato dalių ir jo visumos proporcijas, naudojo monumentalius tūrius, portikus, kolonadas ir saikingą dekorą. Būdinga ištobulintos formos, pastato darna su aplinka. L. Gucevičiaus kūryba prilygsta geriausiai Europos brandžiojo klasicizmo architektūrai, ji turėjo įtakos daugeliui klasicizmo laikotarpio Lietuvos ir kitų šalių (ypač Lenkijos) architektų kūrybai.
