1932 m. baigė Kauno meno mokyklą. 1932–1944 m. dėstė Raseinių gimnazijoje. 1937 m. tobulinosi Berlyne, Paryžiuje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1947 m. gyveno Londone, nuo 1951 m. Toronte.

Nuo 1935 m. dalyvavo parodose; individualios: Kaune (1939), Hamiltone ir Toronte (1970, 1978), Čikagoje (1973), Klyvlende (1980). Ankstyvojoje kūryboje vyrauja socialinės tematikos figūrinės kompozicijos iš gipso, cemento („Darbininkas“, „Žemę kasantis“, abi 1936). Joms būdinga sugeometrinta forma, brūkšniuota faktūra, uždara kompozicija. Sukūrė antkapinių paminklų, reljefų („Lietuvos bajorų seimelis“, 1937) ir statulų („Neramios sielos tragedija“, 1938) Lietuvos istorijos temomis, portretinių skulptūrų (Maironio biustas Raseinių gimnazijoje, 1938). Kanadoje iš medžio sukūrė istorinių (reljefai „Gediminas diktuoja laišką vienuoliui“ – 1968, „Basanavičius skaito Nepriklausomybės aktą“ – 1978), religinių („Nukryžiuotasis“, „Švč. Mergelė Marija“, abu Šv. Monikos bažnyčioje Toronte) skulptūrų, moters figūros variacijų. Kūriniai dekoratyvūs, kai kurie turi primityvizmo bruožų. Kiti darbai: „Liūdnas pavasaris“ (LDM), „Teisingi ir klaidingi keliai“ (LDM), „Nesibaigiančios tamsybės“ (LDM), „Žvejai vakare“ (LDM), „Pasivaikščiojimas mėnesienoje“ (LDM), „Nakties vienatvėje“ (LDM). Dalis kūrinių sudegė Raseiniuose per Antrąjį pasaulinį karą. Išleido eilėraščių rinkinius „Dagys dejuoja ir dainuoja“ (1977), „Dagys klajoja ir galvoja“ (1979).