1963–1968 m. mokėsi odos meninio apipavidalinimo Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume (dabar Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas).

1968–1973 m. studijavo monumentaliąją dekoratyvinę tapybą pas Sofiją Veiverytę, Kazį Morkūną ir Leopoldą Surgailį LSSR valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). 

Nuo 1981 m. dėstė LSSR valstybiniame dailės institute: 1989–1993 m. ir 1995–2001 m. Monumentaliosios dailės katedros vedėjas, docentas (1988).

Nuo 1975 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys, 1982–1987 m. LDS valdybos sekretorius, atsakingas už ryšius su užsienio šalimis, Dailės fondo pirmininkas.

Nuo 1973 m. dalyvavo dailės parodose Lietuvoje ir užsienyje (Rusija, Bulgarija, Rumunija, Čekoslovakija, Danija, Švedija ir kt.). Surengė asmeninių parodų:  Vilniuje (1975–1976, 1990, 1993–1994, 2000), Maskvoje (1985, 1995), Liuksemburge (1986–1987, 1989), JAV (1989), Šveicarijoje (1991, 1995). 2010 m. paroda „Ženklai“ surengta galerijoje „Akademija“ Vilniuje, 2017 m. – tapybos darbų paroda „Nidos dvasia“ Nidoje, kultūros centre „Agila“.
Sukūrė freskų (su Nijole Vilutyte), sgrafitų, dekoratyvinių pano visuomeniniams interjerams: „Jaunieji konstruktoriai“ (1973, Šiaulių techninio rengimo mokykla), „Iš Viekšnių istorijos“ ir „Į žinių šalį“ (1974, Viekšnių 24 vidurinė mokykla), „Gamtos pasaulyje“ (1975, Ignalinos kultūros namai), „Iš ugniagesių istorijos“ (1977, su N. Vilutyte, dabar Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Vilnius), „Baltija“ (LSSR Ministrų tarybos poilsio namai, Palanga), „Audėjos“ ir „Šokis“ (1980, su N. Vilutyte, dabar Alytaus tekstilės kultūros namai), „Teatro gimimas“ (1983, Jaunimo teatras, Vilnius), „Krentanti plunksna“ (9 deš., dabar Vilniaus apskrities  A. Mickevičiaus biblioteka, Vilnius).

Nuo 1988 m. kūrybos pagrindinė sritis tapo molbertinė tapyba. Nutapė figūrinių kompozicijų, industrinių peizažų, portretų, marinų, paveikslų mitologijos ir gamtos temomis. Pirmieji kūriniai (daugiausia nedideli peizažai) plakatiškai dekoratyvūs, vėlesni – monumentalūs, abstraktūs ir dekoratyvūs, laisvos tapysenos, raiškios faktūros. Naudojo įvairias tapybos technikas. 

Spaudoje paskelbė straipsnių dailės klausimais, kelionių įspūdžių.

Įvertinimas: 1985 m. LSSR nusipelnęs meno veikėjas. 

Kūrinių yra Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje („Montuotojai“, 1973; „Pavasaris“, 1983; „Balta diena pajūryje“, 1984; „Rūkas“, 1986; „Senasis raštas“, 1988).

Lietuvių.