Architekto Vladimiro Dubeneckio, vėliau tapytojo Petro Kalpoko žmona.

Studijavo Peterburgo dailės akademijoje, lankė Boriso Anisfeldo, F. Rubo dailės studijas, Jelenos Smirnovos ir Boriso Romanovo baleto studijose mokėsi choreografijos. Dalyvavo V. Mejerholdo studijos spektakliuose. 1920 m. tobulinosi baleto studijose Berlyne.

Nuo 1919 m. gyveno Kaune. Dainininkų, rašytojų, aktorių vakaruose šoko savo kūrybos solo šokius. 1919 m. su A. Galauniene surengė šokio plastikos ir estetikos kursus. 1921 m. įsteigė pirmąją lietuvių baleto studiją ir 5 metus jai vadovavo. 1922 m. surengė pirmąjį savo mokinių koncertą. 1921–1925 m. dirbo Valstybės teatre baletmeistere. Nuo 1923 m. dalyvavo dailės parodose Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, JAV.
Dailininkė nutapė portretų (K. Petrausko – 1923, P. Kalpoko – 1926 (LDM), 1930 , Butkų Juzės – 1926, M. Juozapaitytės – 1933 (LDM), A. Galaunienės – 1939), peizažų („Nida  mėnesienoje“, „Nida naktį“). Pastatė operų šokių (A. Ktibinšteino „Demonas“ – 1921, P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“ – 1923, G. Bizė „Karmen“ – 1924). Taip pat – sukūrė dekoracijų ir kostiumų eskizų baletams (N. Rimskio-Korsakovo „Šecherazada“ – 1937, B. Asafjevo „Bachčisarajaus fontanas“ – 1938, „Kaukazo belaisvis“ – 1939), dramos spektakliams (Moljero „Tariamasis ligonis“ – 1928, M. Gorkio „Saulės vaikai“, A. Ostrovskio „Vilkai ir avys“, abu 1948), šaržų.