Dailininkas scenografas. Gimė 1927 m. rugsėjo 21 d. Kaune, mirė 2016 m. gruodžio 26 d. (kitais duomenimis gruodžio 27 d.) Vilniuje.
Kino režisieriaus Gyčio Lukšo tėvas.
1944–1947 m. studijavo tapybą Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, 1947–1950 m. – scenografiją Vilniaus dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).
1950–1956 m. Klaipėdos dramos teatro, 1956–1963 m. Kapsuko (dabar Marijampolė) dramos teatro vyriausiasis dailininkas. 1963–1990 m. dirbo Lietuvos radijo ir televizijos dailininku (1968–1984 m. vyriausiasis dailininkas). 1984–1990 m. kūrybinio susivienijimo „Telefilmas“ dailininkas. 1995–2002 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete.
Nuo 1961 m. Lietuvos dailininkų sąjungos, nuo 1987 m. Lietuvos teatro sąjungos ir Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys.
LSSR nusipelnęs meno veikėjas (1977 m.). LSSR valstybinės premijos laureatas (1985 m.).
Sukūrė scenovaizdžių Lietuvos operos ir baleto teatre (B. Smetanos operai „Parduotoji nuotaka“, 1950 m.), Klaipėdos dramos (K. Sajos „Lažybos“, 1954 m.; A. Ostrovskio „Bekraitė“, B. Sruogos „Apyaušrio dalia“, abu 1956 m.), Kapsuko dramos (K. Binkio „Atžalynas“, 1956 m.; A. Jarry „Šeštasis aukštas“, 1957 m.; Lope de Vegos „Šuo ant šieno“, 1958 m.; Nazımo Hikmeto „Damoklo kardas“, 1961 m.; V. Blažeko „Turtingas vakaras“, 1961 m.; V. Hugo „Marija Tiudor“, 1962 m.) ir kituose teatruose. 30 televizijos spektaklių, 15 filmų („Raudonmedžio rojus“, 1981 m., „Devyni nuopuolio ratai“, 1984 m., abiejų režisierius B. Talačka; „Benjaminas Kordušas“, 1986 m., režisierius V. Bačiulis) dailininkas. Scenografijai būdinga raiški, nesudėtinga kompozicija, istorinė tikrovė, kai kuriuose spektakliuose yra stilizuotų modernistinių elementų.
Nuo 1950 m. dalyvavo parodose.
