Teatro dailininkas. Gimė 1922 m. lapkričio 5 d. Lobų k. (Anykščių r.).
1947–1953 m. studijavo scenografiją Lietuvos dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).
1953–1958 m. Lietuvos operos ir baleto teatro dekoracijų dirbtuvių vedėjas. 1958–1959 m. Kauno valstybinio muzikinio dramos teatro dailininkas statytojas. 1959–1968 m. Kauno dramos teatro, 1979–1983 m. LOBT vyriausiasis dailininkas.
Nuo 1955 m. Lietuvos teatro, nuo 1961 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
LSSR nusipelnęs meno veikėjas (1965 m.).
Sukūrė scenovaizdžių: Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – R. Leoncavallo „Pajacai“ (1954 m.), V. Paltanavičiaus „Kryžkelėje“ (1967 m.), G. Donizetti „Liučija di Lamermur“ (1970 m.), V. Klovos „Pilėnai“ (1978 m.), G. Verdi „Traviata“ (1980 m.), W. Waltono „Meška“ (1981 m.), Kauno dramos teatre – „Dvidešimtas pavasaris“ (1958 m., pagal Justiną Marcinkevičių), K. Binkio „Generalinė repeticija“ (1959 m.), A. Millerio „Visi mano sūnūs“ (1962 m.), F. Garcíjos Lorcos „Bernardos Albos namai“ (1964 m.), Lietuvos akademiniame dramos teatre – Justino Marcinkevičiaus „Mindaugas“ (1969 m.), H. Ibseno „Laukinė antis“ (1973 m.), M. Gorkio „Vasarotojai“ (1986 m.), F. Garcíjos Lorcos „Kruvinos vestuvės“ (1994 m.), Liepojos dramos teatre – G. Kanovičiaus „Ugnis užantyje“, Sverdlovsko dramos teatre – A. Puškino „Borisas Godunovas“ (abu 1972 m.), W. Shakespeare’o „Hamletas“ (1975 m.). Daugiausia bendradarbiavo su režisieriumi H. Vancevičiumi. Kūriniams būdinga konceptualumas, lakoniška kompozicija, saikinga formų stilizacija, scenos rūsti vaizdinė plastika, ritminė struktūra susieta su dramaturgijos, muzikos ir spektaklio veiksmo dinamika. Sukūrė lakoniškų, vientiso silueto, su saikingu stilizuotu dekoru personažo dramatiškumą pabrėžiančių kostiumų.
Nuo 1955 m. dalyvavo parodose.
Kūrinių yra Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Valstybiniame centriniame A. Bachrušino teatro muziejuje Maskvoje.
