Vokiečių kilmės anglų tapytojas. Gimė 1922 m. gruodžio 8 d. Berlyne, mirė 2011 m. liepos 20 d. Londone.
S. Freudo vaikaitis.
1932 m. emigravo į Didžiąją Britaniją. Gyveno Londone.
1939–1942 m. mokėsi Tapybos ir piešimo mokykloje Dedhame (Esekso grafystė). 1946–1947 m. lankėsi Paryžiuje, Graikijoje.
1948–1958 m. dėstė Slade‘o dailės mokykloje Londone.
Kūrybai įtakos turėjo naujasis daiktiškumas, verizmas, iš dalies – siurrealizmas, popartas.
Nutapė daugiausia portretų, aktų, taip pat natiurmortų, interjerų, urbanistinių peizažų. XX a. 7–8 deš. portretai dažniausiai derinti su akto žanru, interjero, natiurmorto motyvais. Paveikslams būdinga neįprastas apšvietimas, blyški spalvų gama, aštrūs detalių kontūrai, vaizduojamos nepatogios, neretai šokiruojančios modelių pozos, neramios diskomfortiškos jausenos ar net kančios išraiška, daiktai ir figūros vaizduojami tarsi žiūrint į juos iš viršaus.
Svarbesni kūriniai: „Paddingtono interjeras“ (1951), „Autoportretas“ (1946, 1963, 1967–1968), „Viešbučio miegamasis“ (1954), „Mieganti nuoga mergaitė“ (1968), „Nuogas vyras su žiurke“ (1977), „Didysis interjeras W.11“ (1981–1983), „Tapytoja ir modelis“ (1986–1987), „Karalienės Elžbietos II portretas“ (2001–2002).
Sukūrė vario raižinių.
1987–2003 m. surengė individualių parodų Paryžiuje, Vašingtone, Niujorke, Barselonoje, Los Andžele.