Italų skulptorius, architektas. Tikr. Giovanni Maria Mosca. 1507–1512 m. mokėsi Paduvoje, skulptoriaus Giovannio Minnelo dirbtuvėje. Po to keletą mėnesių dirbo pas auksakalį Giacomą Minello.

Nuo 1516 m. minimi kūriniai Italijoje – skulptūros bažnyčiose Venecijoje ir Paduvoje. ~1530 m. atvyko į Lenkiją. Lenkijoje ir Lietuvoje ypač pasižymėjo kaip antkapinių paminklų kūrėjas: čia įtvirtino Italijoje plitusį skulptūros, vaizduojančios laisvai gulinčią mirusiojo figūrą, tipą. 1532 m. sukūrė Žygimanto Senojo, Bonos Sforzos, mažamečio Žygimanto Augusto ir Izabelės Jogailaitės portretinius medalius. 1533–1536 m. sukūrė raudono marmuro tabernakulį Krokuvos katedrai, 1538 m. – Gniezno arkivyskupo Andriejaus Krickio antkapį (Gniezno katedra), 1540–1543 m. – Poznanės vyskupo Stanislovo Slesnickio antkapį, 1545–1547 m. – arkivyskupo Petro Gamrato paminklą. 1546 m. kartu su Giovanniu Ciniu įsipareigojo per šešerius metus sukurti pirmosios Žygimanto Augusto žmonos Elzbietos antkapį Vilniaus Šv. Onos ir Barboros bažnyčiai (baigtas 1552 m.). 1552 m. pastatė antkapį Krokuvos vyskupui Samueliui Macejovskiui. 1552 m. pradėjo darbus prie Barboros Radvilaitės antkapio (nežinoma, ar baigtas).1555–1558 m. sukūrė Vilniaus vyskupo Jono iš Lietuvos kunigaikščių antkapį. Tikėtina, kad 1558 m. dirbo Vilniuje prie vyskupų Valerijono Protasevičiaus ir Pauliaus Alšėniškio antkapių Vilniaus katedroje (Alšėniškio antkapį baigė kitas meistras). 1561–1570 m. Tarnuvo katedrai sukūrė Lenkijos didžiojo etmono Jono Tarnovskio ir jo sūnaus Jono Kristupo antkapį. 1571–1573 m. dirbo prie Žygimanto Augusto antkapio, galbūt skirto Vilniaus Šv. Onos ir Barboros bažnyčiai.

Padovanui taip pat priskiriamas Tomo Sobockio antkapinės plokštės Sobotos parapijos bažnyčioje bronzinis modelis; po 1553 m. sukurtas Elžbietos Zebžidovskos antkapis Kelcų katedroje. Padovano dirbtuvėse tikriausiai atliktas ir Kotrynos Pileckos antkapis Pilicos parapijos bažnyčioje (1559).