Medalininkas, skulptorius, auksakalys, juvelyras. Iki 1921 m., klaidingai iššifravus signatūrą, įvardijamas kaip Stephanus van Holland (Steponas Olandas). Kilęs iš Utrechto. Manoma, kad apie 1557 m. galėjo studijuoti medalininkystę Romoje, pas Alessandro Cesati. 1558 m. įstojo į Šv. Luko gildiją Antverpene. 1561 m. išvyko į Lenkiją ir Lietuvą (manoma, kad vengdamas religinių represijų, nes veikiausiai buvo protestantas). Dirbo Žygimanto Augusto dvare Vilniuje. 1562 m. lankėsi Anglijoje, užmezgė ryšius su Elžbietos I dvaru. 1564 m. grįžo į Antverpeną, bet netrukus vėl apsigyveno Londone, kur ir mirė.

Žinoma per 50 signuotų ir nesignuotų S. C. van Herwijcko medalių. Ankstyviausiuose medaliuose (1558) įamžino Utrechto ir Antverpeno miestų piliečius. Anglijoje sukūrė pirmosius šiuos šalies portretinius medalius, tarp jų – ankstyviausią medalį su Elžbietos I atvaizdu (~1564). Vilniuje dailininkas sukūrė Žygimanto Augusto šeimos narių medalių seriją pagal Luco Cranacho jaunesniojo portretus, nutapytus ~1553–1555 m. Žinomi 6 šios serijos medaliai: Žygimanto Augusto (1561), Žygimanto Augusto žmonos Kotrynos (1561), Žygimanto Senojo, Bonos Sforzos, Žygiamnto Augusto seserų Izabelės ir Onos. Turbūt Vilniuje nukaldintas Žygimanto Augusto medalis karinei kampanijai Ukrainoje atminti (1562) ir Vengrijos karaliaus Jono Zigmanto Zapolijos medalis. Taip pat jam prisikiriamas Žygimanto Augusto medalis su liūto medžioklės scena reverse. S. C. van Herwijckas sukūrė ir kitų Vilniuje gyvenusių asmenų portretinių medalių. Be portretinių, pagamino ir alegorinių medalių antikine tematika.

Medalius liejo, jų detales kalinėjo. Medalių reljefas aukštas, preciziškai modeliuotas. Kai kuriuose portretiniuose medaliuose žymi Nyderlandų renesanso dailės įtaka, siekiama kuo tiksliau perteikti vaizduojamo asmens bruožus ir kitas detales (pvz., kostiumus). Kituose, ypač alegorinėse kompozicijose, sekama renesanso laikotarpio italų medalininkystės pavyzdžiais.