Kalbininkas. Iki 1939 m. Alminauskis. Gimė 1904 m. balandžio 15 d. Paulaičiuose (Švėkšnos vls., dab. Šilutės r.), mirė 1986 m. birželio 7 d. Santa Monikoje (Los Andželo priemiestis).

Gimė ūkininkų (tėvai turėjo 30 ha žemės) šeimoje. Mokėsi Švėkšnos pradžios mokykloje, 1918–1925 m. – Telšių gimnazijoje. 1925–1929 m. studijavo Lietuvos universitete, buvo Jono Jablonskio sekretorius.

1929–1934 m. tęsė studijas Leipcigo, Miuncheno, Heidelbergo, Vienos ir Karaliaučiaus universitetuose. 1934 m. Leipcigo universitete apgynė daktaro disertaciją „Lietuvių kalbos germanizmai“. 1934–1939 m. dėstė germanistikos disciplinas Vytauto Didžiojo, 1940–1943 m. – Vilniaus universitetuose; pastarajame dar vadovavo Vokiečių kalbos ir literatūros katedrai.

1943 m. su šeima grįžo į tėviškę. 1943–1944 m. dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Švėkšnos gimnazijoje. 1944 m. vasarą pasitraukė į Vakarus. 1944–1945 m. dirbo Austrijos MA fonogramų archyve Vienoje, 1945–1946 m. profesoriavo UNRRA universitete Miunchene. 1948–1972 m. buvo Lojolos universiteto Los Andžele vokiečių ir rusų kalbų profesorius.

Tyrinėjo vokiškus skolinius, vartojamus lietuvių kalboje; 1934 m. išleido 150 puslapių knygą vokiečių kalba „Die Germanismen des Litauischen“ (Lietuvių kalbos germanizmai), kuri iki šiol yra plačiausias lietuvių kalbos germanizmų tyrinėjimas. 1934 m. sudarė vietovardžių rinkimo instrukciją. 1934–1944 m. organizavo Lietuvos vietovardžių ir pavardžių rinkimą (prie Kultūros muziejaus buvo įsteigęs skyrių „Lietuvos žemės vardynas“). Padėjo lietuvinti Vilniaus krašto lietuvių vietovardžius ir pavardes.

Paruošė ir 1943 m. išleido žodyną „Vokiškai  lietuviškas žodynas“. Sudarė Lietuvos istorijos šaltiniuose esamų lietuviškų tikrinių vardų kartoteką (per 200 tūkstančių lapelių).

1931–1939 m. leidinyje „Archivum Philologicum“ paskelbė Antano Baranausko 67 laiškus vokiečių kalbininkui H. Vėberiui (dar 33 laiškai liko neišspausdinti, sutrukdė II pasaulinis karas), „Vytauto skundas prieš Jogailą ir Skirgailą“, „Dionizo Poškos „Mužiko“ kopija“ ir kt. publicistinius straipsnius. Taip pat kalbos klausimais rašė į žurnalą „Gimtoji kalba“.

Parašė leksikografijos darbų, rinko istorinių dokumentų, Lietuvos valdovų antspaudų fotokopijas. Rašė veikalą „Kryžiuočių keliai į Lietuvą“.